„Aš tik padėjau, ne vairavau” – toks paaiškinimas Vokietijos pareigūnams nepadės. Keleivė telefone įjungia „Waze”, kad vairuotojui rodytų greičio kameras kelyje. Vokietijoje tai – administracinis nusižengimas, ir bauda skiriama vairuotojui, nepaisant to, kieno rankose buvo telefonas.
Teisminė praktika: konkreti 100 eurų suma
Vokietijos kelių eismo įstatymo (StVO) 23 straipsnio 1b punktas draudžia vairuojant naudoti ar turėti paruoštą naudojimui bet kokį įrenginį, galintį aptikti, blokuoti ar įspėti apie greičio matavimo įrangą. Iki šiol dažniausiai minima suma buvo 75 eurai. Tačiau, kaip pastebi „Radiozet.pl”, teisminėje praktikoje jau egzistuoja atvejų, kai už tokios funkcijos naudojimą – net ir keleivio telefone – skiriama tiksliai 100 eurų bauda.
Bet kaip apskritai įrodoma, kad vairuotojas pasinaudojo keleivio telefone rodoma informacija? Sprendžiama pagal aplinkybes: ar vairuotojas matė ekraną, ar sulėtino greitį prieš pat kamerą, ar keleivis balsu perspėjo apie kontrolės vietą. Būtent taip 2023 m. vasarį išaiškino Karlsrūhės aukštesniojo regioninio teismo nutartis, ir nuo to laiko Vokietijos policija šios linijos laikosi.
Ne tik „Waze” – ir ne tik atskiri antiradarai
Draudimas apima ne vien specializuotas radarų aptikimo programėles. Jis taikomas ir integruotoms navigacijos sistemoms, kai jos rodo realaus laiko kamerų įspėjimus – įskaitant funkcijas, kurios daugeliui atrodo tiesiog standartinė navigacijos dalis.
Svarbi detalė, kurios daugelis nežino: „Google Maps” Vokietijoje automatiškai išjungia greičio kamerų įspėjimus. „Waze” ir kitos trečiųjų šalių programėlės to nedaro – ir būtent čia slypi spąstai. Vairuotojas gali tiesiog pamiršti išjungti funkciją, kirtęs sieną.
- 75–100 eurų bauda, priklausomai nuo aplinkybių ir konkretaus atvejo vertinimo
- 1 baudos taškas nacionaliniame vairuotojų registre Flensburge
- Įrenginio konfiskavimas ar sunaikinimas – rečiau, bet galimas
Lietuva: kodėl čia viskas kitaip
Lietuvoje navigacijos programėlės su greičio kamerų įspėjimais lieka visiškai legalios – valdžios institucijos tokią informaciją laiko saugesnio vairavimo priemone, ne kliūtimi greičio kontrolei. Kelių eismo įstatymas draudžia tik įrenginius, specialiai sukurtus aptikti ar trikdyti greičio matavimo įrangą – radarų detektorius ir lazerių blokatorius. „Waze” ar „Google Maps” į šią kategoriją nepatenka, nes remiasi viešais duomenimis, o ne policijos signalų aptikimu.
Skirtumas atrodo techninis, bet teisiškai jis esminis – ir būtent dėl to tiek daug lietuvių, keliaujančių automobiliu per Vokietiją, apie riziką net nesusimąsto.
Ką padaryti prieš kertant sieną
Kas yra važiavęs ilgomis trasomis per kelias šalis – žino, kaip lengva pamiršti išjungti tai, kas namuose veikia savaime. Bet Vokietijoje policija šio „pamiršimo” nepriima kaip argumento.
- Prieš įvažiuodami į Vokietiją, išjunkite greičio kamerų įspėjimus – tiek vairuotojo, tiek keleivio telefone.
- „Google Maps” naudotojams tai nebūtina – funkcija ten išjungiama automatiškai.
- Jei keliaujate toliau, į Prancūziją ar Šveicariją, patikrinkite ir atskirus GPS įrenginius su kamerų duomenimis – ten taisyklės dar griežtesnės.
75–100 eurų Vokietijoje – tai ne suma, dėl kurios verta rizikuoti vien todėl, kad pamiršote paspausti vieną mygtuką prieš kertant sieną.
