Liepą 39 metų vyras, kurio kraujyje nustatyta 2 promilės alkoholio, nesaugomoje geležinkelio pervažoje įvažiavo tiesiai po krovininiu traukiniu. Po smūgio jis paliko laužą su sužeista keleive ir pasišalino iš įvykio vietos. Metais anksčiau šiam vyrui teismas jau buvo skyręs neterminuotą draudimą vairuoti.
Kodėl rengiama reforma
Teisingumo ministerija paskelbė Baudžiamojo kodekso pataisų projektą, kuriuo siekiama pašalinti iš kelių vairuotojus, nepaisančius teismo sprendimų. Pirmąjį 2027 m. ketvirtį Ministrų taryba planuoja priimti galutinį projektą, kuris panaikintų teismų galimybę neblaiviems ar apsvaigusiems vairuotojams, pažeidusiems teismo draudimą vairuoti, skirti baudą ar laisvės apribojimą vietoje realaus laisvės atėmimo. Policijos duomenimis, 2025 m. pareigūnai sulaikė 16,7 tūkst. asmenų, pažeidusių teismo draudimą vairuoti – bet ar visi jie buvo neblaivūs? Tikslių duomenų nėra, tačiau, sprendžiant iš policijos pranešimų, tokių atvejų netrūksta. Šiuo metu tik apie ketvirtadalis draudimą pažeidusių vairuotojų iš tikrųjų patenka į kalėjimą – po pakeitimų teismas tokiu atveju paprastai skirs laisvės atėmimą nuo 3 mėnesių iki 5 metų.
Kiti panašūs atvejai
Rugpjūtį prie ežero neblaivus vairuotojas, jam galiojant teismo draudimui, apgadino 10 automobilių. Kovą per patikrinimą sulaikytas 30-metis, veikiamas narkotikų poveikiu ir turintis net tris galiojančius draudimus vairuoti. Rugpjūčio 13 d. Varšuvoje sulaikytas 40-metis, vairavęs veikiant kokainui – jam galiojo du neterminuoti draudimai.
Kiti numatomi pakeitimai
Bet ar vien griežtesnė bausmė išsprendžia problemą? Reforma siūlo dar kelis papildomus mechanizmus. Jei vairuotojas per vieno draudimo galiojimo laiką gauna naują, antrasis draudimas prasidės tik pasibaigus pirmajam, o ne bėgs lygiagrečiai, kaip yra dabar. Jei vairuotojas įkalinamas, draudimo laikas pradės skaičiuotis tik jam išėjus iš įkalinimo įstaigos. Numatoma bauda ir verslui, nuomojančiam automobilius asmenims su galiojančiu draudimu vairuoti – prieš tai nuomotojai turės patikrinti klientą per valstybinę programėlę. Griežtėja ir sankcijos elektrinių paspirtukų bei dviračių vairuotojams už važiavimą šaligatviu viršijant pėsčiųjų judėjimo greitį ar pirmenybės pėstiesiems nesuteikimą – minimali bauda kils iki 100 zlotų.
Kaip tai atrodo palyginus su Lietuva
Lietuvoje panašią logiką jau įgyvendina ANK 424 straipsnis. Vairavimas sustabdžius teisę vairuoti užtraukia 300–450 eurų baudą, o vairavimas teisę atėmus – jau 450–700 eurų. Jei tokie veiksmai padaromi pakartotinai per vienerius metus arba asmens, turinčio neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą vairuojant neblaiviam ar apsvaigusiam, bauda kyla iki 800–1000 eurų. Vadinasi, laipsniško griežtėjimo principas, kurio dabar siekiama kaimyninėje šalyje, Lietuvoje jau egzistuoja teisės aktuose – nors ir be tiesioginio privalomo laisvės atėmimo tokiu mastu, kokį numato naujasis projektas.
Pati Teisingumo ministerija pripažįsta nežinanti, kiek mirtinų avarijų kaltininkų avarijos metu turėjo galiojantį draudimą vairuoti – toks statistikos trūkumas nėra vien vienos šalies problema… kol tokie duomenys nerenkami sistemingai, sunku įvertinti, ar griežtesnė bausmė iš tikrųjų sumažina pakartotinio pažeidimo riziką, ar tik pailgina laiką iki kito sulaikymo.
