Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Lietuvos keliuose žuvo 63 žmonės – 16 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai žuvo 75. Bet ar tai reiškia, kad situacija keliuose apskritai gerėja? Ne visai – Vyriausybėje posėdžiavusi Valstybinė eismo saugumo komisija atkreipė dėmesį į kelias sritis, kuriose rizika ne mažėja, o auga.
Bendras vaizdas
Iš viso užfiksuoti 1594 įskaitiniai eismo įvykiai – 2,7 proc. daugiau nei pernai. Sužeista 1813 žmonių, tai 0,6 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Žuvusiųjų sumažėjimas, taigi, nereiškia, kad avarijų iš viso mažėja – priešingai, jų šiek tiek daugėja, tiesiog jos rečiau baigiasi mirtimi.
Kur ryškiausios naujos rizikos
Ryškiausia neigiama tendencija – 65 proc. išaugęs sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų skaičius: nuo 77 pernai iki 127 šiemet. Daugiau nei pusė sužeistųjų – nepilnamečiai. Iš viso eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius išaugo 4 proc., nuo 387 iki 403. Taip pat 24 proc. padaugėjo priešpriešinių susidūrimų, o motociklų vairuotojų sukeltų tokių eismo įvykių skaičius išaugo net 2,7 karto.
Kodėl taip nutinka
Pagrindinės sunkiausių eismo įvykių priežastys lieka tos pačios: reikalavimo duoti kelią nevykdymas, nesaugaus greičio pasirinkimas ar leistino greičio viršijimas, išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimo taisyklių pažeidimai. Kitaip tariant, dauguma sunkiausių avarijų kyla ne dėl netikėtų aplinkybių, o dėl to paties, ką jau daug kartų minėjome – žmogiškojo faktoriaus.
Ką daro valstybė
Komisijos posėdyje daug dėmesio skirta konkretiems infrastruktūros sprendimams. Šiemet jau sutvarkyta 80 nesaugių pėsčiųjų perėjų, dar 22-jose darbai vyksta, iki metų pabaigos bus sutvarkyta daugiau kaip 100, o 2025–2028 m. laikotarpiu planuojama atnaujinti ne mažiau kaip 500. Iš 150 avaringų horizontaliųjų kreivių 60-yje jau atnaujinti arba įrengti papildomi įspėjamieji ženklai, o dar 80-yje iki metų pabaigos numatoma įrengti apsauginius atitvarus arba pašalinti pavojingas kliūtis. Rengiami ir lenkimo ribojimo sprendimai pavojinguose A8 bei A10 „Via Baltica”, Kaunas–Prienai–Alytus, A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ir A14 Vilnius–Utena ruožuose. Susisiekimo ministerija kartu su atsakingomis institucijomis peržiūrės elektrinių mikrojudumo priemonių amžiaus reikalavimus, privalomą registravimą ir stiprins kontrolę.
Rugsėjo 1-oji – papildomas budrumas
Artėjant mokslo metų pradžiai, policija stiprins eismo dalyvių kontrolę prie mokyklų, pėsčiųjų perėjose ir sankryžose, ypač daug dėmesio skirdama vaikams ir kitiems pažeidžiamiausiems eismo dalyviams. Vertinamas ir suaugusiųjų elgesys prie mokyklų – saugus vaikų išlaipinimas, saugos diržų naudojimas, mobiliojo telefono naudojimas vairuojant. Mokyklose rugsėjį vyks saugaus eismo pamokos.
Statistika rodo, kad vien žuvusiųjų skaičiaus mažėjimu apsiraminti negalima… jei šiais metais rizikos persikelia nuo automobilių link paspirtukų ir motociklų, tai reiškia, kad ir dėmesys keliuose turi keistis kartu su ja – ne tik vairuotojams, bet ir tėvams, leidžiantiems vaikus mokyklon paspirtuku ar dviračiu.
