Nors per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius Lietuvos keliuose žuvo mažiau žmonių nei pernai, naujausi avaringumo duomenys atskleidžia ir nerimą keliančių tendencijų. Ypač išsiskiria elektrinių paspirtukų vairuotojai, priešpriešiniai susidūrimai ir augantis eismo įvykiuose nukentėjusių nepilnamečių skaičius.
Situacija aptarta Vyriausybėje vykusiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje. Atsakingos institucijos jau kalba ne tik apie sustiprintą kontrolę, bet ir galimus elektrinių mikrojudumo priemonių reguliavimo bei kelių infrastruktūros pokyčius.
Per septynis mėnesius Lietuvos keliuose žuvo 63 žmonės
Bendra žuvusiųjų statistika šiemet gerėja. Per pirmuosius septynis metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 1 594 įskaitiniai eismo įvykiai – 2,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Per šiuos įvykius žuvo 63 žmonės. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo žuvę 75 žmonės, todėl žuvusiųjų skaičius sumažėjo 16 proc. Tačiau sužeistųjų statistika tokio pat pagerėjimo nerodo – sužeista 1 813 žmonių, arba 0,6 proc. daugiau nei prieš metus.
- Įskaitinių eismo įvykių – 1 594;
- žuvusiųjų – 63;
- sužeistųjų – 1 813;
- žuvusiųjų skaičius sumažėjo 16 proc.;
- įskaitinių eismo įvykių skaičius padidėjo 2,7 proc.
Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad gerėjanti dalis statistikos neturėtų tapti priežastimi mažinti dėmesį eismo saugumui, ypač artėjant rugsėjui ir į mokyklas grįžtant vaikams.
„Žmonių saugumas keliuose privalo išlikti prioritetu. Ypač dabar, kai nuo rugsėjo į mokyklas grįžta moksleiviai“, – Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų – net 65 proc. daugiau
Didžiausią susirūpinimą kelia elektrinių paspirtukų statistika. Per pirmuosius septynis metų mėnesius sužeistų jų vairuotojų skaičius išaugo nuo 77 iki 127. Tai yra net 65 proc. augimas per metus.
Dar svarbesnė aplinkybė – daugiau nei pusė sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų yra nepilnamečiai. Bendrai eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius taip pat padidėjo 4 proc. – nuo 387 iki 403.
Tokia statistika paskatino diskusijas apie griežtesnį elektrinių mikrojudumo priemonių reguliavimą. Susisiekimo ministras Juras Taminskas nurodė, kad kartu su atsakingomis institucijomis bus peržiūrimi amžiaus reikalavimai, kontrolė ir galimas įvairių mikrojudumo priemonių privalomas registravimas.
„Šiemet ypač neramina augantis sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų skaičius, daugiau nei pusė jų yra nepilnamečiai“, – teigė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Tai dar nereiškia, kad registracija ar nauji amžiaus apribojimai jau priimti. Šios priemonės kol kas bus vertinamos ir svarstomos kartu su kitais galimais saugumo sprendimais.
Daugėja ir priešpriešinių susidūrimų
Elektrinės mikrojudumo priemonės nėra vienintelė problema. Komisijos pateikti duomenys rodo, kad priešpriešinių susidūrimų skaičius padidėjo 24 proc.
Dar ryškesnis pokytis matomas motociklų statistikoje – motociklų vairuotojų sukeltų tokio pobūdžio eismo įvykių skaičius išaugo 2,7 karto.
Sunkiausių nelaimių priežastys iš esmės nesikeičia. Tarp pagrindinių veiksnių įvardijamas reikalavimo duoti kelią nevykdymas, netinkamai pasirinktas ar viršytas greitis, išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą bei lenkimo taisyklių pažeidimai.
Pavojinguose keliuose planuojami konkretūs pakeitimai
Didėjant priešpriešinių susidūrimų skaičiui, dėmesys krypsta ir į infrastruktūrą. Atsakingos institucijos analizuoja pavojingiausias šalies kelių vietas bei ruožus, kuriuose papildomi ribojimai galėtų sumažinti sunkių avarijų tikimybę.
Lenkimo ribojimo sprendimai rengiami pavojinguose A8 ir A10 kelių, taip pat Kaunas–Prienai–Alytus, A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ir A14 Vilnius–Utena kelių ruožuose.
Taip pat analizuota 150 avaringų horizontaliųjų kreivių. 60 vietų jau atnaujinti arba įrengti papildomi įspėjamieji kelio ženklai. Dar 80 vietų iki metų pabaigos numatoma įrengti apsauginius atitvarus arba pašalinti pavojingas kliūtis.
Iki metų pabaigos bus sutvarkyta daugiau kaip 100 nesaugių perėjų
Viena iš svarbiausių infrastruktūros krypčių – pėsčiųjų saugumas. Šiemet jau sutvarkyta 80 nesaugių pėsčiųjų perėjų, o dar 22 perėjose darbai vyksta.
Planuojama, kad iki metų pabaigos bus sutvarkyta daugiau kaip 100 tokių perėjų. Dar 350 numatoma atnaujinti 2027–2028 metais. Bendras 2025–2028 metų tikslas – atnaujinti ne mažiau kaip 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų.
Susisiekimo ministras taip pat atkreipė dėmesį į pavojus, kuriuos gali sukelti šalia kelių esantys medžiai ir kitos kliūtys. Po stiprių audrų tokios vietos gali tapti papildomu pavojumi vairuotojams, todėl jas ketinama identifikuoti ir tvarkyti proaktyviau.
Rugsėjį policijos dėmesys kryps į mokyklų prieigas
Artėjant Rugsėjo 1-ajai, numatoma stiprinti policijos kontrolę prie mokyklų, pėsčiųjų perėjose ir sankryžose. Prioritetas bus teikiamas vaikų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių saugumui.
Kontrolė bus orientuota ne tik į pačius moksleivius. Pareigūnai dėmesį skirs ir suaugusiųjų elgesiui prie ugdymo įstaigų – kaip išlaipinami vaikai, ar naudojami saugos diržai ir ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais vairuodami.
Mokyklose rugsėjį taip pat planuojamos saugaus eismo pamokos. Jose bus kalbama apie saugų elgesį gatvėse, saugos diržus, dviračius ir elektrines mikrojudumo priemones.
Mažesnis žuvusiųjų skaičius problemos neišsprendžia
2026 metų pirmųjų septynių mėnesių statistika siunčia dvejopą signalą. Viena vertus, 16 proc. sumažėjęs žuvusiųjų skaičius yra reikšmingas teigiamas pokytis. Kita vertus, bendras įskaitinių eismo įvykių skaičius padidėjo, o kai kurių eismo dalyvių grupėse situacija pastebimai blogėja.
65 proc. išaugęs sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų skaičius ir didelė nepilnamečių dalis rodo, kad mikrojudumo priemonių saugumas tampa viena svarbiausių artimiausio laikotarpio eismo politikos temų.
Kartu 24 proc. išaugęs priešpriešinių susidūrimų skaičius rodo, kad vien eismo dalyvių švietimo nepakanka. Rezultatui įtakos turės kontrolė, infrastruktūros pakeitimai, saugesnės pėsčiųjų perėjos, pavojingų ruožų pertvarkymas ir vairuotojų elgesys.
Ar, jūsų nuomone, elektrinių paspirtukų vairuotojams Lietuvoje reikėtų griežtesnių amžiaus ribojimų ar privalomos registracijos? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
