Nenurodyk, kas vairavo – ir bauda dings. Šis triukas prie greičio matuoklių kaimyninėje šalyje ilgą laiką veikė: automobilio savininkas tiesiog nepasakydavo, kas sėdėjo prie vairo, ir baudos taškų sistema likdavo neužkabinta. Dabar valstybė ruošia pakeitimus, kurie tokį tylėjimą gali paversti iki 7500 zlotų – daugiau nei 1700 eurų – administracine bauda.
Kaip veikė spraga ir kodėl ją uždaro
Vidutinio greičio matuokliai fiksuoja ne momentinį greitį viename taške, o vidurkį tarp dviejų kamerų. Sulėtinti prieš pat paskutinę kamerą nepadeda – jei visą ruožą įveikei per greitai, bauda vis tiek ateis.
Problema valdžiai buvo kitur. Kai pažeidimą fiksuoja automatinė sistema, protokolas keliauja automobilio savininkui. O savininkas galėdavo tiesiog nenurodyti vairuotojo – ir baudos taškai niekam neprisegdavo. Sistema mato viską – išskyrus tai, kas iš tikrųjų spaudė pedalą. Todėl Infrastruktūros ministerija siūlo tokį atvejį apmokestinti atskira administracine bauda be taškų: nuo 1500 zlotų už viršijimą iki 30 km/val. iki 7500 zlotų, kai viršyta daugiau nei 70 km/val.
Kur sistemos vis dar „nemato”
Net ir tanki kamerų sistema turi technines ribas. Motociklininkai dažnai lieka „nematomi” – kameros fiksuoja transporto priemones iš priekio, o motociklo numeris yra gale. Automobiliams su priekaba sistema kartais priskiria lengvojo automobilio greičio ribą, nors jiems galioja mažesnė. Bet ar tai kvietimas ieškoti spragų? Ne – tai tik įrangos apribojimai, o ne teisinė laisvė.
Kaimynų tinklas jau apima daugiau nei 100 ruožų ir per 500 km kelių. Vien 2025 metais šios sistemos užfiksavo daugiau nei 470 tūkstančių greičio viršijimų.
Kaip tai veikia Lietuvoje
Čia slypi esminis skirtumas. Lietuvoje „nenurodymo” spragos praktiškai nėra – atsakomybės perkėlimo tvarka jau įtvirtinta ANK 611 straipsnyje, kurio nauja redakcija galioja nuo 2025 m. gruodžio 15 d.
Principas toks: kai greičio viršijimą užfiksuoja stacionari ar mobili sistema, protokolas surašomas ir siunčiamas automobilio savininkui arba valdytojui. Jei tuo metu vairavo kitas žmogus, savininkas per 30 kalendorinių dienų privalo nurodyti to asmens duomenis – tada bauda perrašoma tikrajam vairuotojui, o savininkui skirtas protokolas panaikinamas. Jei automobilis priklauso įmonei, jos vadovas duomenis privalo pateikti per penkias darbo dienas.
Kitaip tariant, tylėjimas Lietuvoje problemos neišsprendžia – jei niekas nenurodomas, atsako savininkas. Pati bauda priklauso nuo viršijimo: pagal ANK 416 straipsnį, viršijus 11–20 km/val. gresia nuo 12 iki 30 eurų, o daugiau nei 50 km/val. – nuo 450 iki 550 eurų. Reidasofficial.lt duomenimis, šiuo metu Lietuvos keliuose veikia 134 vidutinio greičio ir 78 momentiniai matuokliai.
Ką iš to turėtų pasiimti Lietuvos vairuotojas
Redakcijos vertinimu, kaimynų istorija pamokanti: spraga, atrodžiusi patogi, galiausiai virsta griežtesne bausme. Lietuva šį kelią jau praėjo – čia klausimas ne „ar galima nutylėti”, o „per kiek laiko nurodyti vairuotoją”.
Todėl gavus protokolą už automobilį, kurio tuo metu nevairavote, svarbiausia – nepramiegoti termino:
- 30 kalendorinių dienų. Per tiek laiko privaloma nurodyti tikrąjį vairuotoją institucijai (įmonėms – 5 darbo dienos).
- Tikslūs duomenys. Vardas, pavardė, asmens kodas ir vairuotojo pažymėjimo informacija – be jų atsakomybė lieka savininkui.
- Praleistas terminas. Tuomet bauda lieka jums, nepriklausomai nuo to, kas realiai vairavo.
Skirtingai nei kaimynų diskusijose, Lietuvoje tai jau ne planas, o galiojanti tvarka. Ir tai – dar ne viskas: sistema kasmet plečiama, tad ruožų, kuriuose „apgauti vidurkį” neįmanoma, tik daugės.
