Nors automobilių pardavimas Europoje didėja, tačiau tai būdinga ne visų tipų transporto priemonėms. Geriausias to pavyzdys – elektromobiliai. Užtenka pažvelgti į mūsų vakarinės kaimynės Vokietijos rinkos rezultatus – klientai vis rečiau renkasi elektromobilius, pirmenybę teikdami „tradicinėms“ transporto priemonėms, taip pat ir su dyzeliniais varikliais.
Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, birželio mėn. visoje ES užfiksuotas 4,3 proc. didesnis automobilių pardavimas, iš viso parduota beveik 1,09 mln. transporto priemonių. Tokį rezultatą lėmė klientai iš Italijos (pardavimai padidėjo 15,1 proc.) Vokietijos ir Ispanijos (atitinkamai 6,1 proc. ir 2,2 proc.). Įdomu tai, kad ne visos transporto priemonės buvo populiarios – ypač elektrinės.
Elektromobilių pardavimų sumažėjimas. Vokietijos klientai padarė įtaką rezultatams
156 408 vienetai – būtent tiek naujų elektrinių automobilių birželio mėnesį užregistravo Europos klientai. Taigi kalbame apie 1 proc. sumažėjimą. Verta pažymėti, kad kai kuriose šalyse akumuliatoriniai automobiliai buvo parduodami itin gerai. Pavyzdžiui, Italijoje, kuri neseniai pradėjo taikyti subsidijų programą, pardavimai perkopė ribas ir birželio mėn. išaugo daugiau nei dvigubai (117,4 proc.). Tačiau kitose šalyse situacija buvo gerokai kitokia. Didžiausioje Europos automobilių rinkoje – Vokietijoje – elektromobilių pardavimai sumažėjo 18,1 proc.
Dar 2023 m. birželį elektromobilių dalis Vokietijos rinkoje sudarė apie 18,9 proc. Po metų ji sumažėjo iki 14,6 proc. Taigi elektromobiliai populiariausių automobilių reitinge nusmuko iš trečios vietos, užleisdami vietą dyzeliniams automobiliams. Taip pateikiamas minėtas reitingas:
- Automobiliai su benzininiais varikliais – 37,6 proc;
- Hibridiniai automobiliai (išskyrus PHEV) – 24,4 proc;
- Dyzelinių automobiliai – 17,7 proc;
- Elektromobiliai – 14,6 proc.
- Kiti – 5,7 proc.
Elektromobilių pardavimai. Vokiečiai perka vis mažiau
Kaip ir Italijoje, Vokietijoje elektrinių automobilių populiarumą taip pat lemia subsidijos. Italai neseniai galėjo džiaugtis sutaupytomis lėšomis (subsidijos siekė iki 10 500 eurų), o vokiečiai su subsidijų programa turėjo atsisveikinti praėjusių metų gruodį, kai, Vokietijos konstituciniam teismui priėmus sprendimą, iš Klimato ir transformacijos fondo, kuris administravo programą, buvo atimta ir nukreipta 60 mlrd. eurų. Šio sprendimo padarinius galima pamatyti plika akimi.