Elektromobilių vairuotojai turėtų būti itin atsargūs naudodamiesi įkrovimo stotelėmis. Kaip pranešė ADAC, elektromobilių įkrovimo stotelėse atsirado naujas sukčiavimo būdas – vadinamasis „Quishing“.
„Quishing“ – tai tam tikra sukčiavimo forma, kai sukčiai vietoj nuorodų naudoja QR kodus. Kartais tikri QR kodai įkrovimo stotelėse užklijuojami netikrais lipdukais. Vairuotojai, nuskaitę tokį netikrą kodą, gali nesąmoningai perduoti sukčiams savo duomenis, įskaitant kredito kortelių informaciją. Dėl to jie gali bandyti atlikti neteisėtas operacijas iš aukų banko sąskaitų.
Kokia yra rizika?
Sukčiai naudoja įvairius metodus naudotojų duomenims perimti. Vienas iš būdų – nukreipti į suklastotą įkrovimo stotelės operatoriaus svetainę, kurioje naudotojai įveda savo duomenis manydami, kad atlieka saugų mokėjimą. Pateikę duomenis, jie nukreipiami į tikrąją svetainę, todėl gali laiku nepastebėti sukčiavimo. Vienu ADAC aprašytu atveju iš aukos sąskaitos dingo 300 eurų.
Kaip apsisaugoti?
Kibernetinio saugumo ekspertai rekomenduoja atsargiai naudoti QR kodus įkrovimo stotelėse. Lipdukai su suklastotais kodais gali atrodyti labai patikimai, todėl juos sunku atpažinti. Kad rizika būtų kuo mažesnė, ADAC siūlo įkrovimo stotelių operatoriams vietoj lipdukų naudoti ekranuose rodomus dinaminius QR kodus. Arba įkrovimo stotelėse galima atsisakyti QR kodų ir naudoti kortelių terminalus tiesioginiams mokėjimams atlikti.
Ką daryti kilus įtarimui?
Jei abejojate įkrovimo stotelėje esančio QR kodo autentiškumu, geriau jo neskaityti ir susisiekti su įkrovimo stotelės operatoriumi arba naudoti kitą mokėjimo būdą. Taip pat verta stebėti savo banko sąskaitą, ar joje neatliekamos neautorizuotos operacijos, ir nedelsdami pranešti apie bet kokias įtartinas operacijas.
