Automobilių langus išdaužti stebėtinai sunku. Kaip veiksmingai ir saugiai išdaužti langą, jei to prireiktų, pavyzdžiui, kai pamatote karštame automobilyje užrakintą vaiką ar augintinį?
Automobilio langai, ypač šoniniai ir galiniai, gali tarnauti visą automobilio eksploatavimo laiką, jei nebus keičiami. Tačiau pasitaiko atvejų, kai juos reikia sudaužyti. Galima išskirti tris scenarijus: poreikis „įsilaužti“ į savo automobilį (pvz., kai sugenda spynos, užstringa rakteliai ir kiti būdai nepadeda), poreikis greitai išlipti iš automobilio su užrakintomis durimis ir langu, kurio negalima atidaryti (pvz., po avarijos), ir noras padėti karštą dieną automobilyje užrakintiems vaikams ar gyvūnams.
Gelbėjimas iš įkaitusio automobilio
Pastarasis variantas yra labiausiai tikėtinas. Verta prisiminti, kad vos per kelias minutes saulėje (ir nebūtinai kaitrioje) stovinčio automobilio salonas tampa mirtinais spąstais – oro temperatūra greitai pasiekia keliasdešimt laipsnių, o tai kelia pavojų ir geros formos žmonėms. Palikas šiek tiek praviras priekinis stiklas neužtikrina pakankamos oro cirkuliacijos, be to, jis gerokai neatvėsina salono.
Turime teisę sudaužyti stiklą
Jei karštą dieną matote automobilyje užrakintą žmogų ar gyvūną, o automobilio savininko nėra šalia arba jo neįmanoma rasti (pvz., parduotuvėje), belieka išdaužti langą, ypač jei automobilyje esantis žmogus ar gyvūnas turi šilumos smūgio požymių (paraudusi oda, žiovulys, nereaguoja į bandymus užmegzti kontaktą ir pan.).
Policija primena, kad veikdami būtinojo reikalingumo sąlygomis nebūsime traukiami baudžiamojon atsakomybėn už lango išdaužimą, kai kyla grėsmė šildomame automobilyje esančių žmonių ar gyvūnų sveikatai ir gyvybei. Pareigūnai primena, kad tie, kurie neturi drąsos patys priimti tokį sprendimą, gali paskambinti numeriu 112, apibūdinti situaciją dispečeriui ir laukti galimo sprendimo dėl lango išdaužimo.
Stiklo išdaužimas praktikoje
Kaip greitai, saugiai (jums ir automobilyje esantiems asmenims) ir nedidinant žalos masto (pvz., kėbulo pažeidimų) išdaužti langą? Nusprendėme tai išsiaiškinti atlikdami keletą eksperimentų su transporto priemonių išardymo stoties pateiktu automobiliu „Audi A4“.
Įvairūs transporto priemonių langų daužymo būdai
Kartu su transporto priemonių išmontavimo stotimi iš Mamličo nusprendėme išbandyti, ar išdaužti transporto priemonės langą yra didelė problema. Perdirbti skirto automobilio „Audi A4 B5“ stiklą bandėme išdaužti naudodami akmenį, plaktuką, gelbėjimo peilį, „porcelianą“ ir stiklo daužiklį.
Ieškojome atsakymų ne tik į klausimą, kaip tai padaryti (adrenalino apimti avarinėje situacijoje tikriausiai galite tai padaryti su rankoje laikomu akmeniu ar kitu daiktu), bet ir kaip kuo saugiau išdaužti stiklą. Tai, kad jis yra grūdintas, dar nereiškia, kad jis mums visiškai saugus. Į trupinius sudužęs stiklas ir toliau turi itin aštrias briaunas, kurios labai efektyviai pjauna rankų odą. Iš karto po ja yra daugybė smulkių kraujagyslių – iš pažiūros nedidelis ir dažnai neskausmingas įpjovimas gali tapti labai stipraus kraujavimo šaltiniu.
Akmuo
Kai reikia sudaužyti stiklą, lengviausia gauti kietą ir palyginti sunkų daiktą – akmenį. Net ir naudojant didelę jėgą juo smogti į galinį stiklą ir taikantis į jį aštria briauna nebuvo jokio poveikio – ant stiklo atsirado nedidelis įbrėžimas, o akmuo ėmė byrėti. Mėtyti nėra geriausia mintis – panaudojus didelę jėgą galima ne tik išdaužti stiklą, bet ir sužaloti viduje esančius asmenis. Arba save, jei akmuo atsimuš nuo stiklo.
Plaktukas
Pirmieji smūgiai kilograminiu plaktuku niekuo nesiskyrė nuo smūgių akmeniu – nepaisant iš pažiūros didelės jėgos, plaktukas atšoko nuo stiklo paviršiaus. Kiekvieną kartą smūgio jėga didėjo, kol galiausiai sudaužė stiklą. Staiga pasipriešinimas pasidavė ir ranka su plaktuku „įkrito“ į stiklą. Lengvai galėjo įvykti sužalojimai. Geriau naudoti ilgą daiktą (pvz., vamzdį) arba net apvynioti ranką drabužiu (pvz., marškinėliais ar kelnėmis).
Gelbėjimo peilis
Bandymas naudojant peilį, turintį išlankstomą pagrindinę geležtę, mažą diržą pjaunančią geležtę ir stiklo laužiklį. Peilis buvo įsigytas prieš kelerius metus ir nešiojamas automobilyje. Gali būti, kad dėl to lango daužiklis tapo bukas. Po kelių smūgių jis iškrito iš plastikinio tvirtinimo įtaiso. Tai galėjo būti ir mūsų klaidos pasekmė – kai kuriuose vadovuose siūloma tiesiog stipriai įspausti peilį į stiklo kampą (kas tai prisimins, kai bandys paniškai išlipti iš automobilio…). Diržo pjaustytuvas veikė pavyzdingai.
Porceliano gabalas
Vadinamojo porceliano nereikia pristatinėti svetimo turto mėgėjams. Juo galima greitai ir tyliai sudaužyti stiklą. Savo bandymui naudojome susmulkintos uždegimo žvakės gabalėlį. Po trečio metimo lengvas trupinėlis sudaužė stiklą (atšokęs nuo jo). Kitas kaip kulka praskriejo pro kitą stiklo paketą. Paslaptis slypi porceliano kietume (jis didesnis nei stiklo) ir briaunos aštrume – ji sukuria labai didelį paviršinį slėgį, kuris suardo stiklo jungčių tinklą ir sukelia lavininę reakciją, dėl kurios stiklas sudūžta.
Stiklo daužiklis
Nedidelį plaktuką ar kitus stiklo daužymo įrankius galima nusipirkti už keliolika eurų. Jų būna įvairių formų, dydžių ir spalvų – kai kurie turi vinių dangtelį arba diržinį peilį. Kai kurių gaminių pardavėjai teigia, kad tereikia plaktuką prispausti prie stiklo. Mes pasirinkome – tikriausiai labiau refleksyviai pavojaus akimirką – jėgos metodą. Paaiškėjo, kad plaktuku lengvai pavyko išdaužti stiklą. Gana ilgą rankeną galima laikyti privalumu, nes ji sumažina riziką susižaloti ranką į rėme tebestovinčius stiklo trupinius.
Grūdintas stiklas arba apsauginis stiklas
Grūdintas stiklas naudojamas automobiliuose. Jie susidaro po papildomo gamybos etapo, kai stiklas įkaitinamas iki kelių šimtų laipsnių temperatūros ir atšaldomas oro srautu. Grūdinimas padidina stiklo atsparumą mechaniniams ir šiluminiams veiksniams. Jis taip pat padidina saugumą – sudužęs grūdintas stiklas sudūžta į smulkius trupinius. Tačiau nesusidaro adatėlių, kurios galėtų padaryti gilias žaizdas.
Priekinis stiklas
Saugumo sumetimais jau daugelį metų transporto priemonių priekiniai stiklai yra laminuotos konstrukcijos. Tai reiškia, kad juos sudaro išorinis ir vidinis stiklo sluoksniai, tarp kurių yra skaidri polikarbonato plėvelė. Tai reiškia, kad stiklas (ypač jei jis yra klijuotas ir negali būti lengvai išplėštas iš tvirtinimo elementų) daug geriau apsaugo keleivius nuo galimų sužalojimų – ne tik nėra didelio kiekio smulkių stiklo šukių, bet ir sudužęs stiklas lieka savo vietoje net po apvirtimo ar stipraus smūgio.
- Analogiškos struktūros yra ir kulkoms atsparūs stiklai. Atsparumas kulkoms pasiekiamas dauginant stiklo ir polikarbonato sluoksnius.
- Šoniniai stiklai (ypač priekiniai), dažnai vadinami garso izoliacija, taip pat gali būti laminuoti.
- Lanksčiajame sluoksnyje gali būti elementų, atspindinčių dalį šviesos spindulių arba šildančių stiklą.
Kodėl susidaro įskilimai ir įtrūkimai
Kiekvienas vairuotojas anksčiau ar vėliau susiduria su priekinio stiklo pažeidimais. Šį reiškinį lemia dvi priežastys. Retesnė – nepakankamas kėbulo standumas arba stiprus smūgis – dėl susidariusių įtempimų priekinis stiklas gali įtrūkti. Įtrūkimą taip pat gali inicijuoti nuolauža (kartais mikroskopinė). Važiuojant kėbulą ir prie jo priklijuotą stiklą veikiančios jėgos padaro žalą.
Klasikinis įskilimas atsiranda, kai į stiklo paviršių atsitrenkia akmuo ar kitas daiktas, iškritęs iš po kitos transporto priemonės ratų. Jo dydis ir svoris yra antraeilės svarbos. Svarbesni yra kietumas, smūgio greitis ir smūgio vieta – įskilimas ties stiklo kraštu dažnai būna dužimo pradžia.
