Parodei pažymėjimą, sumokėjai užstatą, gavai raktelius – taip šiandien veikia dauguma automobilių nuomos sandorių tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Bet ką daryti, jei žmogui, stovinčiam prie prekystalio, teismas jau seniai uždraudė vairuoti? Lenkijos teisingumo ministerija nusprendė, kad dabartinė tvarka – per daug patogi pažeidėjams.
Ką numato Lenkijos projektas
Teisingumo ministerijos parengtas įstatymo projektas įpareigos nuomos bendroves patikrinti, ar potencialus klientas neturi teismo paskirto draudimo vairuoti. Iki šiol formalios prievolės to daryti nebuvo – užteko parodyti pažymėjimą, net jei jis realiai negalioja. Nepatikrinus ir išnuomojus automobilį uždraustam asmeniui, verslininkui grės bauda iki 30 tūkst. zlotų – tai maždaug 7000 eurų.
Patikra turėtų vykti per jau egzistuojančius įrankius – Lenkijos skaitmeninę piliečio programėlę arba valstybės portalą, kuriuose matoma, ar vairuotojo teisės sustabdytos ar atimtos teismo sprendimu.
Sunku nepastebėti tos pačios spragos Lietuvoje
Lietuvoje panašaus specialaus reikalavimo automobilių nuomos bendrovėms taip pat nėra. Nuomos sutartims paprastai pakanka asmens dokumento ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo – ar teisė vairuoti nėra sustabdyta ar atimta, atskirai netikrinama kaip privaloma procedūra.
Įrankis patikrinti tai egzistuoja – „Regitros” elektroninė savitarna eregitra.lt leidžia sužinoti, ar konkretaus vairuotojo pažymėjimas galioja. Bet, skirtingai nei Lenkijos projekte, Lietuvoje ši patikra nuomos bendrovėms nėra teisiškai privaloma – ji lieka geros valios klausimu.
Ką sako Lietuvos įstatymas apie perdavimą tokiam asmeniui
Vienas dalykas Lietuvoje jau sureguliuotas – atsakomybė tam, kas transporto priemonę perduoda asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnį, toks perdavimas užtraukia baudą nuo 60 iki 120 eurų. Tačiau ši norma taikoma bendrai, nediferencijuojant, ar perdavė privatus asmuo, ar verslu užsiimanti nuomos bendrovė – ir gerokai švelnesnė nei Lenkijoje siūloma iki 7000 eurų sankcija verslininkams.
Kodėl tai aktualu ne tik teoriškai
Lenkijos teisingumo ministerijos argumentas paprastas: dabartinė sistema sudaro sąlygas piktnaudžiauti, nes profesionalus verslas neturi formalios pareigos patikrinti, ar klientas apskritai turi teisę sėsti prie vairo. Tas pats loginis spragos modelis egzistuoja ir Lietuvos rinkoje – skirtumas tik tas, kad čia niekas kol kas nesiūlo jos uždaryti įstatymu.
Projektas Lenkijoje dar nepriimtas – planuojamas priėmimo terminas Ministrų tarybos lygmeniu yra 2027 m. pirmasis ketvirtis. Bet kryptis aiški: valstybės pamažu perkelia atsakomybę nuo paskutinio vairuotojo prie viso perdavimo grandinės, įskaitant verslą.
