Ar galima pajudėti, kai pėsčiasis jau perėjo tavo juostą, bet vis dar yra pėsčiųjų perėjoje – tik jau kitoje jos pusėje? Klausimas skamba paprastai, bet būtent čia daugelis vairuotojų klysta, nes taisyklė priklauso ne nuo to, ar pėsčiasis apskritai perėjoje, o nuo vieno konkretaus dalyko: ar jis paliko jūsų užimamą eismo juostą.
Ką iš tikrųjų reiškia „duoti kelią” pagal KET
Kelių eismo taisyklių 3.2 punktas apibrėžia sąvoką aiškiai: „Duoti kelią – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.” Kitaip tariant, jei jūsų pajudėjimas priverčia pėsčiąjį paspartinti žingsnį, sustoti ar pakeisti kryptį – kelias nebuvo duotas, net jei formaliai automobilis pėsčiojo nekliudė.
Kada vairuotojui leidžiama pajudėti, jei pėsčiasis dar perėjoje
KET 32 punktas nustato konkrečią ribą: vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis, dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę. Tai reiškia: jei pėsčiasis jau perėjo jūsų juostą ir toliau juda link priešingos kelio pusės, formaliai galima pajudėti – bet tik tuo atveju, jei tai nepriverčia jo keisti žingsnio ar tempo.
Svarbi išlyga – keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi (KET 30 punktas). Tokiu atveju vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, esantį BET KURIOJE eismo juostoje perėjoje, ne tik savojoje – čia „juostos” logika neveikia taip pat, kaip daugiajuosčiame kelyje.
Trys klaidos, kurias vairuotojai daro šioje situacijoje
Net kai pajudėti formaliai leidžiama, būtent čia dažniausiai atsiranda brangiai kainuojanti klaida.
Pirma klaida – dėmesio sutelkimas į vieną pėsčiąjį. Stebint žmogų, einantį link kairės kelio pusės, lengva nepastebėti kito, įžengiančio į perėją iš dešinės. Prieš pajudėdamas, vairuotojas privalo įsitikinti, kad manevras nepažeis pirmenybės teisės jokiam kitam perėjoje esančiam ar į ją įžengiančiam pėsčiajam.
Antra klaida – per ankstyvas pajudėjimas, būtent tuo momentu, kai pėsčiasis dar tik mina automobilį iš priekio ar šono. Jei pajudėjimas priverčia žmogų paspartinti žingsnį, tai jau tiesiogiai pažeidžia KET 3.2 punkte apibrėžtą „kelio davimo” sąvoką – nepriklausomai nuo to, kokiu atstumu buvo pėsčiasis.
Trečia klaida susijusi su pėsčiojo sprendimo pasikeitimu. Kartais žmogus, jau perėjęs juostą, staiga apsigalvoja ir grįžta atgal į važiavimo trajektoriją. Nors toks elgesys pats savaime prieštarauja KET reikalavimui pėstiesiems nedelsti ir nesustoti pereinant kelią be pagrįstos priežasties, tai neatleidžia vairuotojo nuo pareigos elgtis ypač atsargiai ir nesukelti pavojaus perėjoje esančiam pėsčiajam.
Kokia bauda gresia už pažeidimą
Vairuotojo pareigų pėstiesiems nevykdymas (išskyrus atskirai reglamentuotą nesustojimą prieš perėją, kai to reikalaujama) pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Jei pažeidimas konkrečiai pasireiškia kaip nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, taikoma griežtesnė ANK 417 straipsnio 4 dalis – bauda nuo 60 iki 90 eurų, o pagal šio straipsnio 8 dalį papildomai gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
Praktinė išvada paprasta: jei nesate visiškai tikri, kad pajudėjimas nepriverstų pėsčiojo keisti nei krypties, nei tempo – geriau palaukti kelias sekundes ilgiau, nei rizikuoti bauda ir galimu teisių atėmimu.