Šiuolaikiniai automobiliai už vairuotoją padaro daug – įskaitant ir žibintų įjungimą. Automatinis prietemos jutiklis įsijungia sutemus, o dienos žibintai šviečia patys, kai tik pasukate raktelį. Problema ta, kad šis patogumas moko vairuotojus pernelyg pasitikėti elektronika – ir būtent tai tampa viena dažniausių, tačiau mažiausiai suprantamų KET pažeidimų priežasčių lyjant.
Ar jūsų automobilis iš tiesų mato skirtumą tarp debesuoto dangaus ir liūties? Ne visada – ir tai gali kainuoti daugiau nei manote.
Ką iš tiesų reikalauja KET
Lietuvos Kelių eismo taisyklės šį klausimą reglamentuoja aiškiai. KET 97 punktas nurodo, kad šviesiuoju paros metu vairuotojai privalo važiuoti su įjungtomis artimosiomis arba specialiai dienai skirtomis žibintų šviesomis (dienos žibintais) – tai įprasta, gerai žinoma tvarka.
Tačiau KET 94 punktas numato kitą, daug rečiau prisimenamą reikalavimą: tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui vairuotojai privalo važiuoti su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis. „Blogas matomumas” apima ne tik tamsą – tai ir lietus, sniegas, rūkas ar kitos sąlygos, kai matomumas keliuose sumažėja. Dienos žibintai šiam reikalavimui netinka, nes jie skirti tik gero matomumo sąlygoms.
Kitaip tariant: kai pradeda lyti, vien dienos žibintų nebeužtenka – reikia rankiniu būdu arba automatiškai persijungti į artimąsias šviesas.
Kodėl jutiklis dažnai apgauna
Daugelis vairuotojų, ypač senesnių automobilių savininkai, pasitiki prietemos jutikliu ir mano, kad sistema pati pasirūpins tinkamu apšvietimu. Realybėje toks jutiklis dažniausiai reaguoja tik į šviesos kiekį – jį gali suaktyvinti tankus debesuotumas, bet lietaus lašai ant priekinio stiklo jutikliui nieko nereiškia, jei aplinkui vis dar pakankamai šviesu.
Rezultatas – automobilis toliau važiuoja tik su dienos žibintais, kurių metu galinės gabaritinės šviesos lieka išjungtos. Iš priekio automobilis dar matomas, tačiau iš galo, lietingu oru ir su apšlakstytu stiklu, jis tampa gerokai sunkiau pastebimas – ypač vairuotojams, važiuojantiems iš paskos.
Naujesniuose automobiliuose pagalbą teikia lietaus jutiklis, kuris aptikęs kritulius gali automatiškai perjungti į artimąsias šviesas. Bet net ir tokiu atveju verta patiems patikrinti, ar apšvietimas iš tiesų persijungė – automatika ne visada suveikia idealiai.
Kokia atsakomybė numatyta Lietuvoje
Lietuvoje KET šviesos prietaisų naudojimo reikalavimų pažeidimas konkrečiu straipsniu ANK atskirai neišskirtas – jis patenka į Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie kodekse nėra atskirai išvardyti. Tokiu atveju bauda siekia nuo 10 iki 12 eurų.
Palyginimui – Lenkijoje už analogišką pažeidimą (važiavimą su netinkamu apšvietimu esant blogam matomumui) numatoma 200 zlotų (apie 47 eurų) bauda ir 2 baudos taškai. Lietuvoje baudos taškų sistemos nėra apskritai, o pati piniginė bauda kelis kartus mažesnė. Tai nereiškia, kad pažeidimas mažiau pavojingas – tiesiog Lietuvos ir Lenkijos baudų sistemos šioje srityje skiriasi gerokai labiau, nei daugelis vairuotojų įsivaizduoja.
Ką verta daryti praktiškai
- Prasidėjus lietui, sningant ar esant rūkui – neriboti apšvietimo vien dienos žibintais, o rankiniu būdu įjungti artimąsias šviesas
- Nepasitikėti vien automatiniu jutikliu – periodiškai vizualiai patikrinti, ar galinės gabaritinės šviesos dega
- Atminti, kad problema ne bauda, o matomumas – blogu oru automobilis be tinkamo apšvietimo iš galo tampa žymiai sunkiau pastebimas
Elektronika palengvina vairavimą, bet neatleidžia nuo atsakomybės sekti, kas iš tikrųjų vyksta už lango. Jutiklis gali „manyti”, kad šviesu – KET taisyklės tokio pasiteisinimo nepripažįsta.
