Vėlyvas penktadienio vakaras, greitkelis link Kauno. Spidometras rodo daugiau, nei turėtų, o priekyje jau matyti ženklas: prasideda vidutinio greičio ruožas. Iki paskutinės kameros – keli kilometrai, o pakelėje – degalinė. Mintis kyla savaime: gal trumpas sustojimas išgelbės nuo baudos?
Klausimas paprastas, bet atsakymas – ne visai. Vidutinio greičio matuoklis skaičiuoja ne greitį vienoje vietoje, o vidurkį visame ruože. Ir būtent todėl sustojimas gali turėti reikšmės – tik ne visada.
Kaip vidutinio greičio matuoklis skaičiuoja vidurkį
Sistema paprasta, bet gudri. Ruožo pradžioje stovinti kamera nufotografuoja automobilio numerį ir užfiksuoja tikslų laiką. Antroji kamera daro tą patį ruožo pabaigoje. Programa padalija atkarpos ilgį iš sugaišto laiko – ir gauna vidutinį greitį.
Momentinis greitis čia nesvarbus. Gali stipriai spausti gazą pačiame ruožo viduryje ir vėl sulėtinti prieš kamerą – sistemai tai nerūpi. Ji mato tik du skaičius: kada įvažiavai ir kada išvažiavai.
Pavyzdys. Tarkim, ruožas – 10 km, leistinas greitis – 100 km/h. Tokį atstumą pagal taisykles reikia įveikti bent per šešias minutes. Jei paskutinę kamerą pasiekei jau po keturių su puse minutės, tavo vidurkis – apie 133 km/h. Tai viršijimas daugiau nei 30 km/h, o už tokį ANK 416 straipsnis numato jau solidžią baudą.
Ar sustojimas degalinėje tikrai sumažina vidurkį?
Taip – jei degalinė ar poilsio aikštelė yra tarp dviejų kamerų. Kiekviena sustojimo minutė ilgina bendrą kelionės laiką, o kuo ilgesnis laikas, tuo mažesnis vidurkis.
Grįžkime prie pavyzdžio. Tie patys 10 km, tas pats 133 km/h vidurkis po keturių su puse minutės. Bet jei degalinėje sustoji dviem minutėms, bendras laikas tampa 6,5 minutės – ir vidurkis nukrinta iki maždaug 92 km/h. Tai jau žemiau leistinos ribos. Bauda? Nebeatsiranda.
Skamba kaip legalus triukas, tiesa? Iš dalies taip ir yra – matematika čia nemeluoja. Reidasofficial.lt redakcija perskaičiavo kelis tokius scenarijus, ir rezultatas visada tas pats: pakankamai ilgas sustojimas tarp kamerų iš tiesų numuša vidurkį.
Kada šis triukas neveikia
Bet yra keli „bet”. Ir jie keičia viską…
- Sustojimas turi būti tarp kamerų. Jei degalinė yra už antrosios, išvažiavimo kameros, sustoji jau po to, kai pravažiavai matavimo pabaigą – vidurkis suskaičiuotas, sustojimas nieko nebekeičia.
- Per trumpa pauzė nepadės. Jei ruožą jau įveikei beveik per greitai, vienos minutės sustojimas vidurkio žemiau ribos nenumuš.
- Ilgas ruožas gali būti suskaidytas į atskiras dalis. Kiekviena skaičiuojama atskirai. Pravažiavus pirmos dalies pabaigos kamerą, vėlesnis sustojimas ankstesnio vidurkio nebekeičia.
Ir svarbiausia. Net jei apgausi vidutinio greičio matuoklį, tai neapsaugos nuo momentinės kameros ar policijos ekipažo, kuris tą patį greitį užfiksuos taškiškai. Vienos baudos išvengei – kitą gali gauti už tą patį viršijimą.
Kiek tokių ruožų Lietuvoje – ir kodėl žemėlapiai sensta
Šiandien Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikia apie 212 greičio matavimo įrenginių – iš jų 134 matuoja būtent vidutinį greitį ruožuose. Skaičius nemažas, o tinklas nuolat plečiasi.
Be to, 2025 m. patvirtinta nauja stacionariųjų matuoklių įrengimo tvarka: prietaisai keliami iš vietų, kur eismo situacija pagerėjo, į pavojingesnius ruožus, o kai kurie ilgi ruožai skaidomi į atskiras dalis. Praktinė pasekmė – seni žemėlapiai navigacijos programėlėse gali nebeatitikti tikrovės. Ta degalinė, kuri, tavo manymu, yra ruožo viduryje, gali jau būti už matavimo ribų.
Redakcijos vertinimu, čia ir slypi silpniausia viso „triuko” vieta: jis remiasi prielaida, kad tiksliai žinai, kur baigiasi ruožas. O to niekada nesi visiškai tikras.
Ką iš tikrųjų verta daryti prie to ženklo
Grįžkime prie penktadienio vakaro. Techniškai – taip, sustojimas degalinėje ruožo viduryje gali numušti vidurkį ir išsaugoti tavo pinigus. Bet tai ne strategija, o loterija: pakanka apsirikti dėl kameros vietos ar sustoti per trumpai – ir bauda vis tiek atkeliaus. Paprasčiausias, o kartu ir pigiausias sprendimas lieka tas pats: neviršyti greičio visame ruože. Tada nereikės skaičiuoti nei minučių degalinėje, nei rizikos.

