Daugelis vairuotojų puikiai žino, kad prie vairo negalima sėsti išgėrus alkoholio. Tačiau kur kas mažiau kas susimąsto apie kitą situaciją – vairavimą pavartojus tam tikrų vaistų. O Lietuvos teisė tam tikrais atvejais tai vertina beveik taip pat griežtai kaip ir neblaivumą.
Ar tikrai žinote, kada įprasta tabletė gali virsti keturženkle bauda ir teisių atėmimu?
Ką sako Kelių eismo taisyklės
KET 14 punktas aiškiai nurodo, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenims. Būtent formuluotė „kitų psichiką veikiančių medžiagų” ir apima dalį vaistų – pavyzdžiui, stiprius raminamuosius, opioidinius skausmą malšinančius preparatus ar kai kuriuos psichiatrinius vaistus, kurie patenka į kontroliuojamų medžiagų sąrašus.
Tas pats punktas nurodo, kad neleidžiama vairuoti ir susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Tai reiškia, kad net ir laisvai vaistinėje parduodami vaistai (pavyzdžiui, migdantys alergijos ar peršalimo preparatai), sukeliantys mieguistumą ar sulėtinantys reakciją, gali tapti pagrindu vairuotojui nesėsti prie vairo – net jei jie ir nepatenka į „psichiką veikiančių medžiagų” kategoriją.
Kodėl vaistams netaikoma „promilių riba”
Svarbiausias skirtumas, kurio vairuotojai dažnai nesuvokia: alkoholiui įstatymas numato aiškią skaitinę ribą (pavyzdžiui, 0,41 promilės, nuo kurios prasideda griežtesnė atsakomybė), o narkotinėms, psichotropinėms ir kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms tokios „leistinos ribos” nėra. Vertinama pats apsvaigimo faktas. Todėl vaisto pėdsakas kraujyje kartu su apsvaigimo požymiais gali užtekti atsakomybei, nepriklausomai nuo „kiekio”.
Kokios baudos numatytos
Jeigu vairuotojas pripažįstamas apsvaigusiu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taikomas ANK 422 straipsnis – tas pats, pagal kurį baudžiamas ir vairavimas nuo šių medžiagų apsvaigus apskritai.
Situacija | Bauda | Papildoma sankcija |
|---|---|---|
Vairavimas apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (ANK 422 str. 5 d.) | 800–1100 € | Teisės atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėn. |
Perdavimas vairuoti apsvaigusiam asmeniui (ANK 422 str. 1 d.) | 90–140 € | – |
Pakartotinis pažeidimas per metus (ANK 427 str.) | 1000–1500 € (neturintiems teisės – 1200–2000 €) | Griežtesnis teisės atėmimas |
Kaip matyti, kalba eina ne apie simbolinę baudą, o apie sumą, prilygstančią vidutinei mėnesio algai, kartu prarandant teisę vairuoti daugiau nei metams.
Ar „nežinojau, kad vaistas veikia” pateisina?
Paprastai – ne. ANK 11 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs nusižengimą apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nuo atsakomybės neatleidžiamas. Vienintelė siaura išimtis numatyta tam atvejui, kai žmogus buvo apsvaigintas prieš savo valią ir dėl to negalėjo suvokti savo veiksmų – savanoriškas gydytojo paskirto ar vaistinėje įsigyto vaisto vartojimas šiai išimčiai nepriklauso.
Būtent todėl atsakomybė iš esmės tenka pačiam vairuotojui: prieš sėsdamas prie vairo jis privalo įsivertinti, ar pavartotas vaistas nemažina jo gebėjimo saugiai vairuoti.
Ką daryti praktiškai
Prieš vairuojant verta perskaityti vaisto pakuotės lapelį – jame paprastai nurodoma, ar preparatas gali veikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Kilus abejonių, saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku ir, jei reikia, tiesiog atidėti kelionę. Ar verta rizikuoti daugiau nei metus trunkančiu teisių praradimu dėl vienos tabletės, apie kurios poveikį nebuvo pagalvota?
