Skaitmeninis ridos klastojimas šiandien atliekamas per kelias minutes – užtenka nešiojamo kompiuterio ir tinkamos programos. Ekranas prietaisų skydelyje rodo tikslų skaičių, todėl daug kas juo pasitiki labiau nei senu mechaniniu skaitikliu. Klaida. Vokietijos automobilų klubas ADAC įspėja, kad net naujausi modeliai, pilni jutiklių ir elektronikos, nėra apsaugoti nuo sukčių su tinkama įranga.
Ir kodėl būtent dabar? Kai automobilio rida kerta 100 000 km ribą, jo kaina rinkoje krenta staigiai. Būtent tada atsiranda didžiausia pagunda „pataisyti” skaitiklį – ir Europos mastu tokia apgaulė kasmet padaro apie 9 mlrd. eurų žalos.
Skaitmeninis ridos klastojimas: nauji įrankiai, senas sukčiavimas
Kadaise ridą sukdavo grąžtu, prijungtu prie laido, palikto suktis kelioms valandoms. Šiandien užtenka prisijungti prie OBD lizdo su specialiu programatoriumi. Kai kurie įrenginiai naudoja vadinamąjį „voltage glitching” metodą – trumpalaikį įtampos sutrikdymą, apgaunantį valdymo bloko apsaugą, kad būtų galima perrašyti duomenis be įprastų pėdsakų.
Sudėtingiausiais atvejais keičiami keli valdymo blokai vienu metu – variklio, pavarų dėžės, ABS – kad rodmenys sutaptų visur, kur juos gali patikrinti mechanikas. Yra ir modulių, kurie tiesiog blokuoja kilometrų fiksavimą važiavimo metu, todėl automobilis „nesukaupia” ridos, kol įrenginys įjungtas. ES reglamentas 2017/1151 reikalauja, kad naujų automobilių elektronika būtų atspari klastojimui – tačiau, kaip rodo praktika, reikalavimas popieriuje ir realybė garaže dažnai nesutampa.
Kodėl dokumentai vis tiek svarbiausi
Kad ir kiek pažengusi būtų elektronika, ji retai keičia popierinius ar skaitmeninius įrašus servisuose. Serviso knygelėje, remonto sąskaitose ir techninės apžiūros protokoluose užfiksuota rida turėtų augti nuosekliai, be šuolių ir logikos neatitinkančių tarpų. Lipdukas variklio skyriuje su paskutinio serviso kilometražu, neatitinkantis dabartinio rodmens, – vienas paprasčiausių, bet dažnai praleidžiamų signalų.
Situacija Lietuvoje: įstatymas yra, bylų – nėra
„carVertical” 2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad tarp į Lietuvą importuotų automobilių suklastota rida aptinkama 18,8 proc. atvejų – 2,5 karto dažniau nei tarp šalies viduje pirktų transporto priemonių, kur tokių buvo 7,3 proc. Kas dešimtas patikrintas automobilis Lietuvoje turi „atsuktą” ridą, o tai vidutiniškai pakeičia kainą maždaug 1 200 eurų, arba 15–20 proc. vertės.
Lietuvos Baudžiamajame kodekse ridos klastojimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę – tačiau nuo tada, kai toks nusižengimas tapo nusikaltimu, policija sulaukė vos kelių pranešimų apie galimą sukčiavimą, ir nė vienas iš jų nepasiekė teismo. Įrodyti tapo neįmanoma arba kaltininkų tiesiog nepavyko nustatyti. Įstatymas galioja jau kurį laiką. Nuteistų – nė vieno.
Bet ar baudžiamoji atsakomybė ką nors keičia, jei nė viena byla iki šiol nepasiekė teismo salės? Redakcijos vertinimu, teisės norma be realaus vykdymo tampa tik simboliniu perspėjimu, o ne atgrasančia priemone. Kol taip yra, atsakomybė už patikrinimą lieka pirkėjo rankose.
Kaip apsisaugoti perkant naudotą automobilį
Kas bent kartą tikrino naudotą automobilį prieš pirkimą, žino – dokumentai retai pasako viską. Instrukcijoje tvarka aiški. Servise – jau kitokia istorija. Todėl verta derinti kelis patikros būdus vienu metu, o ne pasikliauti vien pardavėjo žodžiu.
- Palyginkite ridą serviso knygelėje, remonto sąskaitose ir techninės apžiūros pažymose – ieškokite logikos neatitinkančių šuolių.
- Patikrinkite vairą, pavarų svirtį, pedalų gumas ir vairuotojo sėdynę – jų nusidėvėjimas turėtų atitikti deklaruojamą kilometražą.
- Paprašykite OBD2 patikros servise – šiuolaikiniai automobiliai ridą saugo keliuose moduliuose (variklio, ABS, pavarų dėžės), todėl neatitikimas tarp jų dažnai išduoda klastotę.
- Peržiūrėkite automobilio istoriją per tarptautines duomenų bazes, jei transporto priemonė buvo importuota.
Nė vienas iš šių žingsnių atskirai negarantuoja tiesos. Bet kartu jie leidžia pastebėti tai, ką sukčiai stengiasi paslėpti. Kol teisėsauga nesuveikia taip greitai, kaip technologijos, kiekvienas pirkėjas lieka paskutinė apsaugos linija – ir tai vargu ar pasikeis per artimiausius metus.