Rugsėjo 25-ąją Vokietijos Bundesratas pritarė pataisai, kuri perrašo paspirtukų savininkų atsakomybę. Iki šiol elektriniai paspirtukai turėjo privilegiją: transporto priemonės, nevažiuojančios greičiau nei 20 km/val., buvo išbrauktos iš griežtosios valdytojo atsakomybės pagal StVG 8 straipsnio 1 punktą. Nuo įsigaliojimo dienos tos išimties nebelieka – nei privatiems savininkams, nei nuomos bendrovėms.
Ir tai ne teisinė smulkmena. Atsakomybė krenta savininkui net tada, kai jis pats nesėdo ant paspirtuko – pakanka, kad paspirtukas buvo jo ir kad juo kas nors važiavo. Arba kad tiesiog stovėjo ne ten, kur reikia.
Kas tiksliai pasikeitė Vokietijoje
Bundestagas sprendimą priėmė liepos 9 d., Bundesratas jam pritarė rugsėjo 25 d. Elektrinės mikrojudumo priemonės išbraukiamos iš tos pačios išimties, kuri saugojo lėtąsias transporto priemones. Toliau viskas veikia beveik kaip su automobiliu: savininkui taikoma griežtoji atsakomybė be kaltės (StVG 7 str. 1 d.), o vairuotojui – prezumpcija, kad kaltas jis (StVG 18 str. 1 d.).
Praktinė pasekmė nukentėjusiajam paprasta: nebereikia nei nustatyti vairuotojo tapatybės, nei įrodinėti aplaidumo. Pretenzija keliauja savininkui arba nuomotojui. Taisyklė įsigalioja pirmą kito ketvirčio dieną po oficialaus paskelbimo.
Statistika, kuri pastūmėjo įstatymų leidėją
2020 m. Vokietijoje buvo apdrausta apie 180 000 elektrinių paspirtukų, 2023-iaisiais – jau apie 990 000. Eismo įvykių, kuriuose dalyvavo paspirtukai, padaugėjo nuo 5 860 (2020 m.) iki 12 509 (2024 m.). Bet ar vien skaičiai buvo problema?
Ne. Didesnė bėda – atvejai, kai pargriuvęs arba netvarkingai pastatytas paspirtukas apgadindavo automobilį, o kaltininko nebuvo kam priskirti. Gal ir smulkmena. Kol paspirtukas nenuvirsta ant svetimo sparno. Vokietijos vyriausybė prognozuoja saikingą draudimo įmokų augimą – valdžia tai vadina saikingu, o savininkai pamatys tai sutartyje.
O kaip su Lietuva?
Lietuvoje atskiros tokios reformos neprireiktų – griežtoji atsakomybė jau įrašyta Civiliniame kodekse. CK 6.270 straipsnis numato, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atlygina žalą net ir nepadaręs jokio pažeidimo, nebent įrodo nenugalimą jėgą ar paties nukentėjusiojo tyčią.
Skiriasi kitkas – draudimas. Pagal Kelių eismo taisykles elektrine mikrojudumo priemone laikoma priemonė, kurios variklio galia neviršija 1 kW, o didžiausiasis projektinis greitis – 25 km/val. Peržengus šias ribas prasideda motorinės transporto priemonės režimas: atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra ir galiojantis valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas.
Neapdrausta transporto priemone važiuojantiems ANK 415 straipsnio 1 dalis numato baudą nuo 50 iki 100 eurų. O jeigu paspirtuko vairuotojas pažeidė taisykles ir apgadino turtą, ANK 428 straipsnio 3 dalis numato baudą nuo 40 iki 60 eurų. Ir tai – dar ne viskas.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. galingesnius paspirtukus Lietuvoje privaloma drausti. Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo draudimo bendrovių skelbiamus duomenis: tokios sutartys skaičiuojamos šimtais, ne tūkstančiais, vieningo registro nėra, o identifikavimo numerių dažnai trūksta. Tipinės žalos – iki 3 000 eurų dėl sveikatos sutrikdymo ir iki 10 000 eurų dėl apgadinto automobilio.
Ką paspirtuko savininkui verta padaryti jau dabar
- Patikrinti specifikacijas: galia ir didžiausiasis projektinis greitis lemia, ar priemonė apskritai laikoma mikrojudumo priemone, ar jau motorine transporto priemone.
- Pasidomėti, ką dengia turimas civilinės atsakomybės draudimas, kai paspirtuku važiuoja šeimos narys ar draugas.
- Nepalikti paspirtuko ten, kur jis gali nuvirsti ant svetimo automobilio – žala skaičiuojama nuo jo, o ne nuo savininko ketinimų.
Redakcijos vertinimu, Vokietijos pataisa sprendžia tai, ko Lietuvoje kol kas niekas net nematuoja. Atsakomybės taisyklę turime griežtesnę, nei atrodo iš šalies, o apsidraudusiųjų skaičių – tokį, kurio draudikai nesiryžta vadinti net rinka. Popieriuje tvarka yra. Kelyje jos nesimato.
