Dvidešimt trys nauji postai prie „Via Baltica” – ir oficialiai nė vienas iš jų nevadinamas greičio matuokliu. „Via Baltica” išmaniosios sistemos A5 ruože projektuojamos kitu principu: jos ne tiek fiksuoja pažeidimą, kiek keičia patį leistiną greitį realiuoju laiku.
„Via Lietuva” paskelbė viešojo pirkimo konkursą A5 kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui modernizuoti. Kalbama apie atkarpą nuo Marijampolės (57 km) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (94 km). Beveik keturiasdešimt kilometrų, kuriais kasdien rieda tranzitas į Lenkiją ir atgal – ir kuriais važiuojant šiandien informacijos apie priekyje laukiančias sąlygas praktiškai nėra.
Ką iš tikrųjų statys keturiasdešimties kilometrų atkarpoje
Konkurso aprašyme išvardyti keturi elementai:
- 23 greičio valdymo ir įspėjimo sistemų postai su kintamais informacijos ženklais
- 6 kelių oro stebėjimo stotelės
- daugiau nei 20 eismo intensyvumo matavimo įrenginių
- 28 vaizdo kameros, filmuojančios 360 laipsnių kampu
Susisiekimo ministras Juras Taminskas projektą pristatė trumpai: „Inovacijos keliuose didina eismo saugumą.” Praktinė nauda aprašoma konkrečiau – vairuotojas turėtų realiuoju laiku matyti, kas vyksta kelyje priekyje: slidi danga, rūkas, spūstis ar avarija.
Kintamas ženklas nugali įprastą – taip parašyta KET
Čia slypi detalė, kurios projekto pranešimuose nerasite. Reidasofficial.lt redakcija sulygino konkurso aprašymą su Kelių eismo taisyklėmis – ir viena nuostata pasirodė svarbesnė už visus 23 postus kartu sudėjus.
KET 8 punkte parašyta tiesiai: „Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.” Kitaip tariant, jeigu metalinis ženklas pakelėje rodo 110, o šviečiantis ekranas virš juostos – 90, galioja ekranas. Ne tas, prie kurio pripratote.
O kas nutinka, jei vairuotojas to nežino ir važiuoja pagal senąjį ženklą? Formaliai tai jau greičio viršijimas. Pagal ANK 416 straipsnį, viršijus nustatytą greitį daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/val., gresia bauda nuo 12 iki 30 eurų, o viršijus daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/val. – nuo 30 iki 90 eurų. Nedidelės sumos. Bet ir „nežinojau, kad ženklas pasikeitė” nėra argumentas.
130 km/val. – bet ne visus metus
Modernizavimo projektai dažniausiai pristatomi su pažadu: greitis kils iki 130 km/val. Formuluotė teisinga tik iš dalies. KET 131.1 punktas numato, kad lengvaisiais automobiliais automagistralėse balandžio–spalio mėnesiais galima važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, o lapkričio–kovo mėnesiais – ne didesniu kaip 110 km/val.
Penkis mėnesius per metus tas pats kelias leidžia dvidešimt kilometrų per valandą mažiau. Kintami ženklai šią ribą gali nuleisti dar žemiau – kai oro stotelė užfiksuoja plikledį ar kai kameros pamato, kad priekyje stovi eilė. Būtent dėl to sistema ir vadinama greičio valdymo, o ne greičio matavimo.
Sutartis – šiemet, rezultatas – 2028-aisiais
Planuojama, kad sutartis su rangovu bus pasirašyta iki 2026 metų pabaigos, o visas projektas įgyvendintas iki 2028 metų pabaigos. Dveji metai statybų tame pačiame ruože, kuriuo ir šiandien važiuoja tranzitas.
Konkursas skelbiamas 2026-aisiais. Rezultatas – 2028-aisiais. Tarp šių dviejų datų vairuotojas ir toliau važiuoja tuo pačiu keliu, tomis pačiomis sąlygomis.
Redakcijos vertinimu, technologija čia pasirinkta teisinga – kintami greičio ženklai Vokietijos ir Austrijos automagistralėse veikia dešimtmečius ir realiai mažina avaringumą. Klausimas kitas: ar per ateinančius dvejus metus kas nors paaiškins vairuotojams, kad ekranas virš kelio turi pirmenybę prieš ženklą pakelėje. Kol kas tai žino tie, kas skaitė KET 8 punktą. O tokių – mažuma.
