Rudens pradžia Lietuvos didmiesčių vairuotojams atnešė ilgesnes keliones, kelio darbus ir dideles transporto spūstis. Tačiau draudimo bendrovės duomenys rodo netikėtą tendenciją – nepaisant sudėtingesnio judėjimo miestuose, rugsėjį transporto žalų buvo užregistruota gerokai mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Ryškiausias pokytis matomas Vilniuje ir Šiauliuose, tačiau specialistai pabrėžia, kad mažesnio avaringumo negalima paaiškinti vien spūstimis. Tam įtakos galėjo turėti ir palankios oro bei vairavimo sąlygos.
Penkiuose didmiesčiuose transporto žalų sumažėjo 14 proc.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmąsias tris rugsėjo savaites penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo užregistruota 14 proc. mažiau transporto žalų nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Didžiausias sumažėjimas užfiksuotas Šiauliuose – čia transporto žalų skaičius smuko 27 proc. Vilniuje jų sumažėjo 18 proc.
Sostinėje rugsėjo 1–23 dienomis užregistruota 1 251 automobilio žala. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu jų buvo 1 523. Tai reiškia, kad per mažiau nei mėnesį užregistruota 272 žalomis mažiau.
- Šiauliuose transporto žalų sumažėjo 27 proc.;
- Vilniuje – 18 proc.;
- Panevėžyje – 17 proc.;
- Klaipėdoje – 11 proc.;
- Kaune žalų skaičius išliko panašus į praėjusių metų lygį – užregistruoti 766 atvejai.
Tokie skaičiai ypač įdomūs dėl to, kad rugsėjį vairuotojai Vilniuje ir kituose didmiesčiuose susidūrė su intensyviu eismu, kelio darbais bei pailgėjusia kelionių trukme.
Kodėl spūstys nebūtinai reiškia daugiau avarijų?
Viena priežasčių gali būti gerokai mažesnis automobilių greitis. Kai transporto srautas juda lėtai, susidūrimo atveju paprastai išsiskiria mažiau energijos, todėl ir avarijos pasekmės dažnai būna lengvesnės.
„Vairuotojai rugsėjį skundžiasi išskirtinai didelėmis spūstimis, kurios diktuoja lėtesnį, nei įprasta, judėjimą mieste. Ir automobiliams susidūrus lėtai judančiame sraute pasekmės paprastai būna mažesnės“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak jo, draudiko statistikoje matomas dar vienas reikšmingas pokytis: visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose sudėtingų ir kelių priežasčių nulemtų avarijų sumažėjo maždaug trečdaliu.
Vilniuje šis sumažėjimas siekė net 36 proc. Būtent sostinėje rugsėjį transporto spūstys buvo vienos didžiausių.
Kokios avarijos dažniausiai nutinka spūstyse?
Nors nedidelis greitis gali sumažinti sunkių susidūrimų tikimybę, spūstys turi savų pavojų. Vairuotojams nuolat tenka stabdyti, pajudėti iš vietos, keisti eismo juostas ir stebėti nedidelius atstumus tarp automobilių.
Pasak G. Petriko, tipiniai eismo įvykiai spūstyse dažniausiai nėra sudėtingi. Tarp dažniausių situacijų galima išskirti:
- per mažo atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio laikymąsi;
- pavėluotą reakciją į priekyje stabdantį automobilį;
- susidūrimus persirikiuojant;
- bandymus įgyti pirmumą intensyviame transporto sraute;
- nepakankamą dėmesį aplinkai dėl monotoniško važiavimo.
Įdomu tai, kad ir tokių paprastesnių eismo įvykių šį rugsėjį daugelyje didmiesčių buvo mažiau. Išimtimi tapo Kaunas, kuriame statistika reikšmingai nesumažėjo.
Visoje Lietuvoje žalų sumažėjo beveik 17 proc.
Teigiama tendencija neapsiribojo vien didžiaisiais miestais. Draudiko duomenimis, rugsėjo 1–23 dienomis visoje Lietuvoje buvo užregistruota beveik 4 200 transporto žalų.
Tai yra beveik 17 proc. mažiau nei analogišku praėjusių metų laikotarpiu.
Vis dėlto vien spūstimis tokio pokyčio paaiškinti negalima. Jei žalų mažėja ir už didžiųjų miestų ribų, vadinasi, reikšmingą vaidmenį galėjo atlikti ir kitos aplinkybės.
Sausas rugsėjis galėjo padėti vairuotojams
Viena svarbiausių aplinkybių – oro sąlygos. Didžiąją analizuojamo rugsėjo dalį vairavimo sąlygos buvo gana palankios, o sausa kelio danga vairuotojams suteikia gerokai daugiau saugumo nei šlapias asfaltas.
„Didžiąją šių metų rugsėjo dalį vyravo sausi ir be kritulių orai, o pernai tuo pačiu metu buvo gerokai daugiau lietingų dienų. Šlapia danga, prastesnis matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias yra vieni dažniausių rudens avarijų palydovų, todėl sausas oras vairuotojams tikrai padėjo“, – teigia G. Petrikas.
Šlapia kelio danga sumažina padangų sukibimą, o lyjant kartu blogėja matomumas. Tokiomis sąlygomis vairuotojui reikia daugiau laiko pastebėti kliūtį ir daugiau kelio automobiliui visiškai sustoti.
Didžiausias rudens išbandymas dar priešakyje
Gera rugsėjo statistika dar nereiškia, kad tokia pati tendencija tęsis visą rudenį. Spalį ir lapkritį vairavimo sąlygos Lietuvoje paprastai tampa sudėtingesnės.
Trumpėjant dienoms vairuotojai vis dažniau važiuoja tamsoje, daugėja lietaus ir rūko, o ant kelio susikaupę šlapi lapai gali pabloginti padangų sukibimą.
Vėlyvą rudenį vairuotojams ypač svarbu įvertinti:
- prastesnį matomumą rytais ir vakarais;
- šlapią bei slidžią kelio dangą;
- ilgesnį stabdymo kelią;
- nukritusius lapus važiuojamojoje dalyje;
- besikeičiančias oro sąlygas ir pirmąsias šalnas.
Todėl rugsėjo duomenis reikėtų vertinti kaip konkretaus laikotarpio statistiką, o ne įrodymą, kad spūstys savaime sumažina bendrą avaringumą.
Kaip saugiai važiuoti spūstyse ir kelio darbų zonose?
Didžiausia rizika intensyviame eisme atsiranda tuomet, kai vairuotojas pradeda skubėti. Dažnas persirikiavimas, per mažas atstumas ir bandymas bet kokia kaina aplenkti kelis automobilius gali sutaupyti labai nedaug laiko, tačiau padidinti susidūrimo riziką.
Artėjant prie kelio darbų zonos rekomenduojama greitį mažinti iš anksto, atidžiai stebėti laikinus kelio ženklus bei ženklinimą ir vengti staigių manevrų.
„Intensyviame eisme saugumą labiausiai didina ne skubėjimas ieškant greitesnės judėjimo juostos, o nuspėjamas elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai. Kuo mūsų veiksmai aiškesni kitiems vairuotojams, tuo mažesnė netikėto susidūrimo ar eismo įvykio tikimybė“, – pabrėžia G. Petrikas.
„Užtrauktuko“ principas gali padėti išlaikyti sklandesnį srautą
Vairuotojams taip pat primenamas vadinamasis „užtrauktuko“ principas. Kai dėl kelio darbų ar kitų priežasčių sumažėja eismo juostų skaičius, transporto priemonėms į bendrą srautą rekomenduojama įsilieti pakaitomis.
Ne mažiau svarbu neįvažiuoti į sankryžą, jei dėl priekyje susidariusios spūsties nėra galimybės jos palikti. Priešingu atveju vienoje gatvėje susidariusi spūstis gali pradėti blokuoti ir skersine kryptimi judantį transportą.
Ekspertai taip pat nerekomenduoja išvažiavus iš spūsties bandyti prarastą laiką kompensuoti didesniu greičiu. Miesto eismą nuolat stabdo sankryžos ir šviesoforai, todėl agresyvesnis vairavimas dažnai nesuteikia reikšmingo laiko pranašumo.
Rugsėjo statistika parodė įdomų Lietuvos miestų eismo paradoksą: kelionės gali trukti ilgiau, tačiau lėtesnis transporto srautas kartu su palankiomis oro sąlygomis sutapo su mažesniu registruotų transporto žalų skaičiumi. Vis dėlto artėjant vėlyvam rudeniui vairuotojų laukia sudėtingesnės sąlygos, todėl saugus atstumas, nuspėjamas elgesys ir dėmesys aplinkai taps dar svarbesni.
Ar ir jūs šį rugsėjį pastebėjote didesnes spūstis, tačiau ramesnį eismą Lietuvos miestuose? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
