Ruožas po kelio remonto, priemiestyje. Ant asfalto – dvi linijos vienu metu: šviežia geltona ir po ja pramušanti senoji balta. Vairuotojas stabteli, žvilgteli į abi ir instinktyviai renkasi ryškesnę – baltą. Po kelių šimtų metrų jį stabdo pareigūnas ir paaiškina: reikėjo vadovautis geltonąja. Klaida atrodo nekalta – kol neateina kvitas. Ir tokių ruožų Lietuvoje po kiekvieno sezono atsiranda vis daugiau.
Balta ir geltona: dvi skirtingos kalbos ant asfalto
Lietuvos kelių ženklinimas naudoja dvi pagrindines spalvas, ir tarp jų yra aiškus skirtumas. Balta – pagrindinė. Balta ištisinė linija (1.1) skiria priešingų krypčių srautus ir draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, o balta brūkšninė leidžia persirikiuoti. Geltona spalva Lietuvoje reiškia visai ką kita – sustojimo ir stovėjimo draudimus palei kelią.
Būtent čia daugelis suklysta. Geltona ištisinė linija (1.4) žymi vietas, kur draudžiama ir sustoti, ir stovėti. Geltona brūkšninė (1.9) – draudžiama tik stovėti, bet trumpam stabtelti, pavyzdžiui, įlaipinti keleivį, galima. Vienas žodis skirtumo, o baudos kvite jis lemia, ar pažeidėte taisykles, ar ne.
Dviguba linija – kai kirsti draudžiama visiškai
Dviguba ištisinė linija (1.3) visiškai atskiria priešingų krypčių srautus, ir ją kirsti draudžiama – net apsisukant tuščiame kelyje ar pasukant į kiemą. O ką daryti prie mišraus derinio – ištisinė iš vienos pusės, punktyrinė iš kitos? Tokia linija (1.10) leidžia ją kirsti tik iš punktyrinės pusės. Iš ištisinės – draudžiama.
Kodėl tai svarbu praktiškai? Nes nuo linijos tipo priklauso ne tik bauda, bet ir tai, ar liksite su vairuotojo pažymėjimu.
Kuri linija viršesnė, kai jų kelios
Grįžkime prie ruožo su dviem linijomis. Pagal KET, kai geltona ištisinė ar brūkšninė linija nubrėžta kartu su baltosiomis, vadovautis reikia geltonąja. Toks derinys dažniausiai pasitaiko prie kelio darbų: laikina geltona nukreipia srautą kitaip, nei rodo po ja likusi balta. Balta būna ryškesnė ir šviežesnė – bet geltona viršesnė.
Dar viena pirmumo taisyklė, kurios nežino dalis vairuotojų: pagal KET 8 punktą, jei kelio ženklo ir ženklinimo reikalavimai skiriasi, vadovautis reikia kelio ženklu. Logika praktiška – ženklą pastatyti ar uždengti galima per minutes, o linija lieka tol, kol ją nufrezuos. Mūsų „Facebook” grupėje „Reidas Vilniuje” vairuotojai ne kartą klausė būtent apie tokius ruožus.
Kiek kainuoja neteisingas skaitymas
Paprastas ženklinimo nesilaikymas – pavyzdžiui, užvažiavimas ant ištisinės ar sustojimas ten, kur negalima – pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Bet jei kirsdami ištisinę įvažiuojate į priešpriešinio eismo juostą lenkdami, kvalifikacija keičiasi kardinaliai: pagal ANK 420 straipsnį bauda šokteli iki 170–230 eurų, o teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių tampa privalomas – ne pareigūno pasirinkimas.
Reidasofficial.lt redakcija sutikrino galiojančią ANK redakciją – skaičiai pasitvirtino. Skirtumas tarp 30 eurų ir pusmečio be pažymėjimo dažnai priklauso ne nuo paties veiksmo, o nuo to, kaip jis kvalifikuojamas.
Ką įsidėmėti prieš kitą kelionę
Kitą kartą pamatę ant asfalto neįprastą liniją ar dvi vienu metu, prisiminkite tris dalykus: geltona valdo sustojimą ir stovėjimą, dviguba ištisinė kirsti draudžia visiškai, o kai spalvos susikerta – geltona viršesnė už baltą, o ženklas – už bet kokią liniją. Penkios minutės, skirtos šioms taisyklėms įsiminti, kainuoja mažiau nei bent viena bauda.