Baudų tarifai gali pasenti be jokio įstatymo pakeitimo. Pakanka, kad jie stovėtų vietoje, o atlyginimai ir kainos augtų – ir vakar atgrasiusi suma šiandien tampa tiesiog nepatogumu.
Būtent šį argumentą Lenkijos parlamente pateikė Seimo narė Małgorzata Pępek: dalis baudų dydžių nesikeitė labai ilgai, nors gyvenimo kaina per tą laiką augo. Vidaus reikalų ir administracijos ministerija atsakė, kad analizuoja, ar baudų dydžius reikia keisti. Ir tuoj pat nuramino vairuotojus – bendro kelių eismo baudų tarifikatoriaus didinimo nebus.
Baudos, kurios atsidūrė po lupa
Konkretūs pavyzdžiai, kuriuos mini patys lenkai, atrodo beveik simboliškai:
- greičio viršijimas iki 10 km/h – 50 zlotų;
- pasišalinimas nuo automobilio, kurio variklis paliktas veikti – taip pat 50 zlotų.
Paskutinį kartą kelių eismo baudos ten buvo reikšmingai perrašytos 2022 metų pradžioje – tada sugriežtintos sankcijos už sunkius pažeidimus. Smulkiosios liko nepajudintos. Įstatymas nuo 2022-ųjų nesikeitė. Kainos – keitėsi.
Lietuvos vairuotojui tai ne abstrakcija. Pro Lenkiją tranzitu rieda didelė dalis lietuviškų numerių, o tarifikatorius taikomas pagal pažeidimo vietą, ne pagal automobilio registracijos šalį.
Ministerijos atsakymas: griežtinti nėra pagrindo
Valstybės sekretorius Czesław Mroczek nurodė, kad jau taikomos priemonės duoda norimą rezultatą, todėl naujiems ribojimams šioje srityje pagrindo nėra. Argumentas – statistika: 2026 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2025 metais, eismo įvykių sumažėjo 246, o žuvusiųjų – 60.
Ministerija kartu pabrėžė, kad vertina gyventojų, savivaldybių ir kitų institucijų siūlymus. Vadinasi, atskiri tarifai teoriškai pajudėti gali – tik ne visa lentelė vienu ypu.
Bet ar gerėjanti statistika reiškia, jog simbolinė bauda vis dar atgraso? Šito atsakymas nepaaiškina.
Lietuvos baudų tarifai: riba dar žemesnė
Čia lietuvio padėtis netikėta. Už greičio viršijimą iki dešimties kilometrų per valandą Lietuvoje bauda apskritai nenumatyta – pagal ANK 416 straipsnio 1 dalį skiriamas tik įspėjimas. Peržengus dešimt kilometrų per valandą, įsijungia to paties straipsnio 2 dalis: bauda nuo 12 iki 30 eurų.
Apatinę visos sistemos grindį nustato ANK 25 straipsnio 2 dalis: mažiausia pagal kodeksą galima bauda yra 10 eurų, o administraciniu nurodymu gali būti paskirta ir 5 eurų bauda. Ši riba nepersiskaičiuoja nei pagal infliaciją, nei pagal atlyginimus.
Penki eurai. Tokia suma šiandien uždaro dalį administracinių bylų.
Lenkijos 50 zlotų bauda už automobilį su veikiančiu varikliu Lietuvoje turi atitikmenį, ir net griežtesnį. KET 176.2 punktas gyvenamojoje zonoje draudžia stovėti įjungus variklį ilgiau, nei reikia automobiliui paruošti – nuvalyti sniegą ir panašiai. Toks važiavimo tvarkos gyvenamojoje zonoje pažeidimas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo šių straipsnių pakeitimų istoriją: naujausia ANK 416 straipsnio redakcija įsigaliojo 2022 metų lapkričio 1 dieną. Kitaip sakant, abiejose šalyse baudų tarifai sustingo maždaug tuo pačiu metu.
Ką iš to turi Lietuvos vairuotojas
Praktikoje didžiąją dalį smulkių pažeidimų Lietuvoje uždaro administracinis nurodymas. Pagal ANK 610 straipsnio 1 dalį galima savo noru sumokėti pusę minimalios baudos – per 15 kalendorinių dienų nuo protokolo įteikimo arba per 30 dienų, jei protokolas surašytas jums nedalyvaujant. Už 10–20 km/h viršijimą tai būtų 6 eurai.
Yra ir sąlyga, apie kurią žino ne visi. Pakartotinio pažeidimo atveju – tarp jų ANK 416 straipsnio 2–5 dalys ir visas 417 straipsnis – nuolaida nebetaikoma ir siūloma sumokėti visą minimalią baudą. Ir tai – dar ne viskas: kai už pažeidimą numatytas privalomas teisės vairuoti atėmimas, administraciniu nurodymu tenka sutikti ir su juo.
Redakcijos vertinimu, ši diskusija anksčiau ar vėliau pasieks ir Lietuvą. Baudų tarifai, sustingę 2022 metų lygyje, po kelerių metų nebeatlieka savo funkcijos – ne todėl, kad kas nors juos sumažino, o todėl, kad niekas nepajudino. Kaimynai bent jau pradėjo skaičiuoti. Lietuvoje toks klausimas kol kas net neužduotas.
