Rekordinė dyzelino kaina Lenkijoje – 8,99 zloto, arba apie 2,06 euro, už litrą. Tokios sumos prie kolonėlės kaimyninėje šalyje dar nebuvo niekada. Rekordas užfiksuotas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Artimuosiuose Rytuose įsiplieskė naujas konfliktas, o Iranas pagrasino uždaryti Hormuzo sąsiaurį. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas vairuotojams iliuzijų nepaliko: pasak jo, rekordinės kainos pasaulinėse rinkose išsilaikys dar kurį laiką. Priežastis – ne vietinė rinka, o tai, kas vyksta už tūkstančių kilometrų nuo Varšuvos.
Kodėl kurą pabrangino krizė Artimuosiuose Rytuose
Po JAV ir Izraelio smūgių Iranas atsakė grasinimu uždaryti Hormuzo sąsiaurį – vieną svarbiausių naftos transportavimo kelių pasaulyje. Regionas, per kurį eina sąsiauris, pagamina apie trečdalį viso pasaulio išgaunamos naftos. Rugsėjo duomenimis, dienos eksportas iš šio regiono sumažėjo nuo įprastų 30 milijonų barelių iki vos 12 milijonų. Pasekmė akivaizdi – naftos kaina pasaulinėse biržose šoktelėjo, o kartu su ja ir degalų kainos degalinėse.
Ir tai – dar ne pabaiga.
Varšuva atsako nauju mokesčiu naftos bendrovėms
Lenkijos vyriausybė nusprendė, kad dalį naštos turėtų prisiimti ir patys naftos prekybininkai. Siūlomas nenumatyto pelno mokestis apskaičiuotas taip:
- naftos gamintojams – 60 proc. apmokestinamosios bazės;
- prekiautojams, patiems negaminantiems degalų, – 50 proc.
Tikimasi, kad naujoji rinkliava į biudžetą atneš apie 4 milijardus zlotų – tiek, kiek reikėtų finansuoti programai „Kainos žemiau”. Ankstesnės šios programos versijos jau kainavo apie 5,2 milijardo zlotų, o viena iš jų sumažino biudžeto pajamas beveik 495 milijonais zlotų. Bet ar naujas mokestis realiai atpigins kurą vairuotojams, ar tik pripildys valstybės iždą?
Prezidentas blokuoja pagalbą, nors dyzelino kaina laužo rekordus
Įstatymo kelyje atsistojo prezidentas Karolis Nawrockis. Jis vetavo pelno mokesčio projektą, motyvuodamas tuo, kad įstatymas veiktų atgaline data. Vietoje jo prezidentas siūlo savo programą „Kuras kainuoja normaliai” – su laikinais maržos apribojimais degalinėms, bet be naujo mokesčio naftos milžinams.
Seime priima, Prezidentūroje vetuoja. Prie kolonėlės – moka vairuotojas.
Palyginimui: birželio pabaigoje, kol dar galiojo ankstesnė kainų ribojimo programa, maksimali 95 benzino kaina siekė apie 6 zlotus už litrą, dyzelino – šiek tiek daugiau. Programai pasibaigus, kaina rinkoje pakilo iki dabartinio rekordo.
Orlen pelnai kelia klausimų
Kol vairuotojai skaičiuoja, kiek kainuos pilnas bakas, koncernas Orlen skaičiuoja milijardus. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį bendrovė uždirbo 15,8 milijardo zlotų grynojo pelno – 10,2 milijardo zlotų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pelnas siekė vos 5,6 milijardo. Vien antrąjį šių metų ketvirtį Orlen grynojo pelno uždirbo 7,7 milijardo zlotų.
Orlen skaičiuoja milijardus. Vairuotojas – centus prie kolonėlės.
Kaip tai atsiliepia Lietuvai
Perskaičiavus valiutą, Lenkijos rekordinė 8,99 zloto kaina virsta maždaug 2,06 euro už litrą. Patikrinome Lietuvos energetikos agentūros duomenis – rugsėjo pabaigoje vidutinė dyzelino kaina čia siekė apie 2,22–2,25 euro už litrą. Kitaip tariant, tai, kas Lenkijoje vadinama istoriniu rekordu, eurais išreiškus vis tiek yra pigiau, nei kasdien moka Lietuvos vairuotojai.
Kas bent kartą stovėjo prie kolonėlės žiūrėdamas, kaip sukasi skaitliukas, žino – 2,06 ir 2,25 euro popieriuje skiriasi, bet piniginėje skauda vienodai.
Verta žinoti ir tai, kad Orlen grupei priklauso vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose. Tas pats koncernas, skelbiantis rekordinius pelnus Lenkijoje, tiesiogiai formuoja degalų kainas ir Lietuvoje. Vairuotojams, įpratusiems pigiau pildytis kertant sieną, verta persiskaičiuoti – įprastas skirtumas gali būti jau ne toks, koks atrodo iš įpročio.
Redakcijos vertinimu, skaičiai verčia susimąstyti: kol Varšuvoje ginčijamasi dėl mokesčių ir prezidento veto, o Orlen skelbia rekordinius pelnus, Lietuvos vairuotojas moka panašią kainą – tik be jokių politinių pažadų ją sumažinti.