7,3 proc. – tiek šiemet, sausio–rugpjūčio mėnesiais, naujų automobilių rinkoje Europos Sąjungoje sudarė dyzelinių automobilių dalis. Toks žemas rodiklis paskutinį kartą buvo fiksuotas prieš keturis dešimtmečius, dar devintojo dešimtmečio pradžioje. Naujausi Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenys rodo: benzininiai varikliai ir elektromobiliai šiandien dalijasi beveik lygiomis dalimis, o rinkoje toliau dominuoja hibridai.
Kodėl tai svarbu Lietuvai? Šalies automobilių rinka juda kita kryptimi – bent kol kas.
Dyzelinas pasiekė dugną – toks kritimas nematytas nuo „Dieselgate“ skandalo
2014 metais dyzeliniai varikliai sudarė apie 53 proc. visų naujų automobilių pardavimų Europos Sąjungoje. Po metų kilęs išmetamųjų dujų matavimų skandalas, žinomas kaip „Dieselgate“, iš esmės pakeitė vairuotojų požiūrį į šią technologiją. Praėjus dešimtmečiui su viršumi, dyzelinių automobilių dalis sumažėjo septynis kartus.
ACEA duomenimis, per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius ES naujų automobilių rinkoje hibridai sudarė 36,6 proc., benzininiai varikliai – 21,7 proc., elektromobiliai (BEV) – taip pat 21,7 proc., o dyzelinas – vos 7,3 proc. Likusi dalis teko kitoms technologijoms. Pirmą kartą istorijoje benzininių ir elektrinių automobilių dalys sutapo iki dešimtosios procento dalies.
Ar tai reiškia, kad dyzelinis variklis Europoje tapo praeitimi? Ne visai – bet jo pozicijos rinkoje jau nebeprilygsta net benzininiam varikliui, kuris pats sparčiai traukiasi hibridų naudai.
Vokietija ir Lenkija renkasi skirtingus kelius
Šalių viduje vaizdas gerokai skiriasi. Vokietijoje dyzelinas dar sudaro 12,6 proc. naujų registracijų, o elektromobiliai – 26,2 proc. Lenkijoje situacija kitokia: hibridai ten pasiekė net 49,9 proc. rinkos, dyzelinas nukrito iki 5,9 proc., elektromobiliai sudaro 5,1 proc.
2014 metais dyzelinių automobilių dalis kai kuriose ES šalyse siekė net tris ketvirtadalius rinkos – Airijoje ir Liuksemburge apie 75 proc., Portugalijoje – apie 70 proc., Ispanijoje – apie 65 proc., Prancūzijoje – apie 64 proc., Belgijoje – apie 60 proc. Lenkijoje tuomet dyzelinas sudarė apie 43 proc. Šiandien tokį pasirinkimą tose šalyse jau reikėtų atskirai paaiškinti.
Lietuvoje dyzelinių automobilių dalis tebėra didžiausia rinkoje
2025 metais Lietuvoje registruotų naujų automobilių kuro tipų pasiskirstymas atrodė visiškai kitaip nei ES vidurkis: dyzelinas sudarė 50,8 proc., benzinas – 22,3 proc., hibridai – 21,2 proc., elektromobiliai – 4,2 proc., dujinis kuras – 1,5 proc.
2026 metais kryptis pradėjo keistis. Hibridų dalis naujuose pardavimuose išaugo iki apie 35 proc., elektromobilių – iki 8 proc. Palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, hibridinių automobilių pasirinkta beveik 67 proc. daugiau, o grynų elektromobilių – apie 48 proc. daugiau.
Bet ar tai reiškia, kad Lietuva netrukus pasivys Vakarų Europą? Atsakymas – ne visai…
Lietuvos rinkoje dyzelinas kol kas tebelieka daugumos pasirinkimu, ypač naudotų automobilių segmente, kur jo pozicijos dar tvirtesnės nei tarp naujų registracijų. Skirtumas nuo ES vidurkio lieka didelis – ir turbūt išliks dar kelerius metus.
Kas laukia toliau
Nuo 2035 metų Europos Sąjungoje planuojama, kad visi nauji lengvieji automobiliai turės būti be išmetamųjų teršalų – tai reiškia, kad naujų dyzelinių ir benzininių automobilių pardavimas faktiškai baigsis. Redakcijos vertinimu, Lietuvos rinka nuo šio scenarijaus atsilieka maždaug dešimtmečiu, tačiau kryptis ta pati, kaip ir likusioje Europoje.
Per kelerius metus dyzelinis variklis turėtų tapti mažumos pasirinkimu ir Lietuvos keliuose – tokia tendencija jau aiškiai matoma visoje Europos Sąjungoje.