Dvi juostos, tuščias kelias, ryto saulė. Vairuotojas įjungė pastovaus greičio palaikymo sistemą, nustatė 130 km/h ir atsipalaidavo. Po kelių kilometrų ženklas prie kelkraščio pasikeitė, kelias susiaurėjo, o skaičius prietaisų skydelyje liko tas pats. Pareigūnai sustabdė netrukus ir paaiškino trumpai: šis ruožas – jau ne automagistralė.
Tokių istorijų pasitaiko dažniau, nei atrodo. Leistinas greitis greitkeliuose ir automagistralėse Lietuvoje nėra vienodas, o nuo lapkričio 1 d. keičiasi abu. Tempomatas puikiai laiko nustatytą greitį. Kelio ženklų jis neskaito.
Greitkelis ir automagistralė – ne tas pats kelias
Daugelis vairuotojų šiuos žodžius vartoja kaip sinonimus. Kelių eismo taisyklės juos atskiria. Pagal KET 131.1 punktą, ne gyvenvietėse lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams iki 3,5 t, motociklams ir triračiams leidžiama važiuoti:
- automagistralėse – balandžio–spalio mėnesiais ne didesniu kaip 130 km/h, lapkričio–kovo mėnesiais ne didesniu kaip 110 km/h greičiu;
- greitkeliuose – balandžio–spalio mėnesiais ne didesniu kaip 120 km/h, lapkričio–kovo mėnesiais ne didesniu kaip 110 km/h greičiu;
- keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;
- kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
Skirtumas tarp automagistralės ir greitkelio šiltuoju sezonu – 10 km/h. Atrodo nedaug. Bet būtent tiek užtenka, kad iš vairuotojo, kuris nepažeidė nieko, taptum vairuotoju, kuriam pareigūnas rašo įspėjimą: pagal ANK 416 straipsnio 1 dalį, nustatyto greičio viršijimas iki dešimties kilometrų per valandą užtraukia įspėjimą.
Leistinas greitis greitkeliuose nuo lapkričio 1 d.
Nuo lapkričio 1 d. iki kovo pabaigos riba suvienodinama: ir automagistralėse, ir greitkeliuose – ne didesnis kaip 110 km/h. Automagistralėse tai 20 km/h mažiau nei spalį, greitkeliuose – 10 km/h.
Čia ir slypi klaida, kurią kasmet pakartoja ne vienas. Automobilis per naktį nepasikeitė, kelias nepasikeitė, tempomato nustatymas – irgi. Pasikeitė tik kalendorius. Vairuotojas, lapkričio 2 d. automagistrale važiuojantis 130 km/h, greitį viršija 20 km/h, o pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už viršijimą daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą gresia bauda nuo 12 iki 30 eurų. Nustatyta 140 km/h – jau 30 km/h viršijimas, o už tai bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Dešimt kilometrų per valandą – lyg ir smulkmena. Kol neatkeliauja kvitas.
Kam ribos mažesnės, nepaisant sezono
KET 131 punktas turi dalių, apie kurias prisimenama rečiau. Pradedantiesiems vairuotojams, besimokantiems vairuoti ir praktinį vairavimo egzaminą laikantiems asmenims, taip pat autobusams (įskaitant mokyklinius) automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 100 km/h, greitkeliuose – 90 km/h, asfalto ar betono dangos keliuose – 80 km/h greičiu (KET 131.2 p.). Šios ribos nesikeičia nei vasarą, nei žiemą.
Lengviesiems automobiliams su priekabomis skaičius dar paprastesnis: automagistralėse, greitkeliuose ir asfalto ar betono dangos keliuose – ne didesnis kaip 90 km/h (KET 131.4 p.). Tiek pat – krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, ir jų junginiams su priekabomis (KET 131.3 p.).
Gavome skaitytojo klausimą: ar ženklas, leidžiantis važiuoti 130 km/h, galioja ir tada, kai už automobilio kabo priekaba? Išsiaiškinome – negalioja. O kiek vairuotojų, priekabą kabinančių vieną kartą per metus, apie tai pagalvoja?
Pradedantiesiems kaina didesnė ne tik eurais. Pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį, už greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ne „gali būti skirtas“ – privaloma.
Kelio ženklas ne visada leidžia važiuoti greičiau
Viena mažiau žinoma taisyklių detalė: ženklas, rodantis didesnį greitį, ne visiems automobiliams reiškia tą patį. KET 132 punktas nustato, kad vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais, tačiau jo pasirinktas greitis negali būti didesnis už 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatytą maksimalų leistiną greitį.
Paprastai tariant: jei ruože įrengtas ženklas „110“, o vežate priekabą, jums vis tiek galioja 90 km/h. Ir tai – dar ne viskas. KET 135.1 punktas draudžia viršyti gamintojo nustatytą maksimalų greitį, o 135.2 – greitį, nurodytą transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle.
Kaimynai tą pačią painiavą sprendžia kitaip. Lenkijoje greitkelio riba priklauso ne nuo sezono, o nuo kelio konstrukcijos: dviejų atskirtų važiuojamųjų dalių greitkeliuose – 120 km/h, vienos – 100 km/h. Ten vairuotojas turi atpažinti kelio tipą. Lietuvoje – kelio tipą ir mėnesį.
Sunku nepastebėti, kad apie lapkričio 1-ąją garsiausiai primenama tada, kai pirmieji kvitai jau pakeliui. Kas bent kartą įjungė tempomatą ir daugiau į greitį nebežiūrėjo – tas supranta, kaip lengva tą datą pražiūrėti.
Ką padaryti prieš lapkričio 1-ąją
Užtrunka kelias minutes:
- Pakeiskite įprastą tempomato nustatymą į 110 km/h – nuo lapkričio 1 d. tai maksimumas ir automagistralėje, ir greitkelyje.
- Jei automobilyje yra greičio ribotuvas, nustatykite ir jį – jis neleis pražiūrėti ribos net tada, kai tempomatas išjungtas.
- Prieš kelionę su priekaba įsidėkite į galvą vieną skaičių – 90 km/h. Jo nepakelia nei sezonas, nei kelio ženklas.
Nustatymą pakeiskite dabar, o ne tą rytą, kai jau būsite kelyje.