Elektromobilių lizingo kaina dažnai atrodo nelogiška – automobilis sensta, tačiau mokėti reikia tarsi jis liktų kaip naujas. Nauja Europos analizė rodo, kad tai nėra atsitiktinumas. Aplinkosaugos organizacija „Transport & Environment“ nustatė, jog keturiose didžiausiose ES rinkose – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje – elektromobilių nuvertėjimas iš tiesų yra kur kas mažesnis, nei skelbia lizingo bendrovės. Skirtumas tarp skelbiamo ir tikrojo vaizdo siekia dešimtis procentinių punktų. Ir tai – ne smulkmena, kai kalbama apie šimtus eurų per mėnesį.
Ką parodė tyrimas: 12,9 punkto skirtumas sutirpo iki 2,6
„Transport & Environment“ analizavo 2025 metų naudotų automobilių sandorių duomenis keturiose didžiausiose ES rinkose. Pirminis skaičius atrodė nepalankiai elektromobiliams: vidutinis nuvertėjimo skirtumas tarp degalų ir elektra varomų automobilių siekė 12,9 procentinio punkto elektromobilių nenaudai. Tačiau kai tyrėjai įvertino subsidijas, mažinančias elektromobilio pirkimo kainą, ir registracijos mokesčius, didinančius degalų automobilio kainą, vaizdas pasikeitė radikaliai.
Pataisius skaičiavimus, skirtumas sumažėjo 80 procentų – iki vos 2,6 procentinio punkto. Subsidijos ir mokesčiai vieni patys sumažino atotrūkį daugiau nei trečdaliu, arba 5,2 punkto. Kritusios naujų elektromobilių kainos prisidėjo papildomu 5,1 punkto sumažėjimu. Kitaip tariant, elektromobiliai sensta kaina kone taip pat lėtai, kaip ir benzininiai automobiliai – tik apie tai niekas lizingo sutartyse neparašo.
Kodėl lizingo bendrovės skaičiuoja daugiau, nei reikia
Problema, pagal tyrimą, slypi metodikoje. Lizingo bendrovės dažnai lygina elektromobilio likutinę vertę po subsidijos su degalinio automobilio kaina, kurioje korekcijų nėra. Toks skaičiavimas sistemingai pervertina elektromobilio nuvertėjimą, nes subsidija, sumažinusi pirkimo kainą, vėliau tiesiog „dingsta“ iš lygties, kai skaičiuojamas nuostolis.
Bet ar tai reiškia, kad lizingo bendrovės klysta sąmoningai? Ne būtinai. Rizika, susijusi su likutine automobilio verte, visada lieka lizingo bendrovei, todėl ji linkusi skaičiuoti atsargiai – kitaip tariant, sau naudingai. Elektromobilių rinka pastaruosius metus keitėsi sparčiau nei bet kada, o senos prognozės liko tokios, kokios buvo prieš kelerius metus.
Kiek tai kainuoja vairuotojui: 57 % daugiau už tą pačią klasę
Skaičiai, kuriuos „Transport & Environment“ pateikia toliau, paaiškina, kodėl tema aktuali ne tik ekonomistams. Didžiosiose Europos rinkose lizingo bendrovės už elektromobilį ima vidutiniškai 57 % daugiau nei už lygiavertį degalinį automobilį. Praktiškai tai reiškia apie 233 eurus papildomai per mėnesį, arba 8 370 eurų per standartinę 36 mėnesių sutartį.
Suma, kurios dauguma vairuotojų net nepastebi – ji paskirstyta per tris metus, po truputį, kiekviename mėnesiniame mokėjime. Degalų ir elektros kaina už kilometrą skiriasi kelis kartus, todėl elektromobilis vis tiek gali atsipirkti. Bet jei lizingo priedas skaičiuojamas iš klaidingos prielaidos, vairuotojas moka už riziką, kurios realiai nėra.
Lietuviškas kampas: ar tas pats nutinka ir čia
Lietuvoje elektromobilių lizingo rinka pastaraisiais metais augo sparčiai. SEB banko duomenimis, 2026-ieji prasidėjo lizingo sutarčių rekordu – energetinė krizė ir kylančios degalų kainos paskatino dalį vairuotojų rinktis elektra varomus automobilius. Lizingo palūkanos elektromobiliams šiuo metu siekia apie 1,45 % plius EURIBOR, tai yra bendrai apie 3,5 % per metus.
Pirkimą papildomai palengvina valstybės parama: pagal APVA duomenis, naujo elektromobilio pirkimui galima gauti iki 5 000 eurų subsidiją, galiojančią iki šių metų gruodžio 31 dienos. Tačiau jei didžiausiose ES rinkose nuvertėjimo skaičiavimai buvo pervertinti, sunku patikėti, kad Lietuvos lizingo bendrovės naudoja visiškai kitokią, tikslesnę metodiką. Bankų skaičiuoklėse – viena formulė. Vairuotojo sąskaitoje – kita.
Ko tikėtis toliau
„Transport & Environment“ prognozuoja, kad auganti naujų elektromobilių pasiūla ir krentančios kainos nuvertėjimo atotrūkį mažins ir toliau. Tai reiškia, kad šiandienos lizingo skaičiuoklės gali pasenti greičiau, nei bendrovės spėja jas atnaujinti.
Redakcijos vertinimu, kol panašios nepriklausomos analizės nepasirodo Lietuvoje, vairuotojams verta pačiems palyginti lizingo pasiūlymus keliose bendrovėse ir paklausti, kokiomis prielaidomis skaičiuojama likutinė automobilio vertė. Tai klausimas, kurio dauguma tiesiog nepaklausia – o turėtų.
