„Pažymėjimą turiu, štai – prašau.“ Paprastai šia fraze patikra ir baigiasi. Rivnės rajone, Ukrainoje, ji patikros nebaigė: pareigūnas pasuko plastiką prieš šviesą, o paskui dokumentas iškeliavo į ekspertizę. Sustabdytas „Volkswagen Golf“ vairuotojas pažymėjimą buvo pasidaręs pats – internete užsisakė suvenyrinį blanką, dokumento vaizdą sugeneravo su „ChatGPT“ ir pridėjo savo nuotrauką. Iš arti atrodė įtikinamai. Registruose – nieko. Rugsėjo 22 d. teismas skyrė 8 500 grivinų baudą ir priteisė dar 5 776 grivinas ekspertizės išlaidų, o vairavimas būnant neblaiviam buvo įvertintas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Ir tai ne vienintelis atvejis – generatyviniai įrankiai klastotes padarė pigias ir greitas. Tik suklastotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje baigiasi visai kitaip nei bauda grivinomis.
Lietuvoje tai net ne administracinis nusižengimas
Pradėkime nuo to, ko daugelis nesitiki. Dokumento klastojimas Lietuvoje nėra administracinis nusižengimas – tai nusikalstama veika. Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. baudžia ne tik tą, kas suklastojo, bet ir tą, kas žinodamas laikė, vežė, panaudojo ar realizavo netikrą dokumentą: numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Vairuotojo pažymėjimams taikoma griežtesnė to paties straipsnio dalis. Pagal BK 300 str. 2 d., kai gaminami netikri arba klastojami tikri asmens tapatybės dokumentai, pasai ar vairuotojo pažymėjimai, gresia areštas arba laisvės atėmimas iki keturių metų. Vienerių metų skirtumas atrodo techninis. Praktikoje – pažymėjimas teisės akte prilygintas pasui.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo ANK ir Baudžiamojo kodekso nuostatas – ir atsakomybė už tą patį plastiko gabalėlį pasidalija į dvi nepriklausomas dalis. Baudžiamoji byla eina už dokumentą. Administracinė nuobauda – už tai, kad su juo sėdai prie vairo.
Prie vairo prisideda ANK 424 straipsnis
Kelių eismo taisyklių 14 punktas suformuluotas be išlygų: vairuoti transporto priemonę draudžiama asmenims, neturintiems šios teisės. Čia svarbi detalė, kurią daug kas praleidžia – teisę vairuoti suteikia ne plastikas, o įrašas registre. Jei įrašo nėra, teisiniu požiūriu nėra ir vairuotojo, nors kišenėje guli labai įtikinama kortelė.
Tada įsijungia ANK 424 str. 3 d.: vairavimas neturint teisės vairuoti užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. Pagal to paties straipsnio 7 dalį papildomai privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Žodis „privaloma“ čia nėra dekoracija – šios nuobaudos neskirti negalima.
Daugelis iš mūsų pažymėjimą rodėme dešimtis kartų ir nė karto nesusimąstėme, ką pareigūnas iš tikrųjų tikrina. Tikrina ne nuotrauką.
Kai prie klastotės prisideda alkoholis
Ukrainos byloje neblaivumas buvo sunkinanti aplinkybė. Lietuvoje jis kainuotų atskirai. ANK 424 str. 6 d. nustato, kad vairavimas neturint teisės, kai nustatytas ne mažesnis kaip 0,41 promilės neblaivumas, užtraukia baudą nuo 1 100 iki 1 500 eurų, o teisės vairuoti atėmimas pagal 7 dalį pailgėja iki vienerių metų šešių mėnesių. Ir tai – dar ne viskas: pagal 8 dalį tokiu atveju gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.
Galima manyti, kad niekas netikrins. Galima ir pažymėjimo niekada niekam nerodyti.
Kodėl toks dokumentas sulūžta per vieną patikrą
Klastotes išduoda ne tiek spauda, kiek duomenų bazė. Pareigūnas pažymėjimo numerį patikrina registre ir per kelias sekundes mato, ar dokumentas apskritai išduotas. Sugeneruotas vaizdas ten nepatenka niekada – nė vienas dirbtinio intelekto įrankis registro įrašo nesukuria. Ar tada svarbu, kaip gerai atrodo plastikas?
Papildomai kliūna fizika. Tikras pažymėjimas gaminamas iš polikarbonato, turi lazerinę graviūrą, mikrotekstą ir UV elementus. Suvenyrinis blankas su įklijuota nuotrauka šių patikrų neišlaiko net prie paprasto UV žibintuvėlio, o ekspertizė tokį dokumentą įvertina per kelias minutes.
Mastas Lietuvoje nėra teorinis. LRT duomenimis, policija 2025 m. virtualioje erdvėje užfiksavo daugiau nei 200 bandymų prekiauti suklastotais vairuotojo pažymėjimais, o „Regitra“ tais pačiais metais gavo 29 užklausas dėl dokumentų tikrumo – net 25 iš jų buvo dėl užsieniečių pateiktų pažymėjimų. Ankstesniais metais tokių užklausų beveik nebūdavo.
Sunku nepastebėti, kad reaguojama jau tada, kai dokumentas atsiduria ant pareigūno stalo. Forumuose visi ekspertai. Teismo salėje – tik atsakovai.
Ką daryti, jei dėl pažymėjimo kyla klausimų
Rizikingiausia grupė – ne tie, kurie klastoja sąmoningai. Tai žmonės, nusipirkę „pagalbą sutvarkyti dokumentus“ ir net nesvarstę, kad į rankas gavo netikrą kortelę. Nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės automatiškai neapsaugo, todėl tikrinti geriau anksčiau nei kelkraštyje su pareigūnu.
- Patikrinkite įrašą registre – pažymėjimo galiojimą galima pasitikrinti „Regitros“ savitarnoje. Jei įrašo nėra, dokumentas niekinis, nesvarbu, kaip atrodo.
- Užsienyje gautą pažymėjimą pripažinkite oficialiai, o ne spėkite, ar „ir taip galioja“.
- Atsisakykite tarpininkų, siūlančių pažymėjimą be egzamino – tai ne paslauga, o BK 300 straipsnis.
- Kilus menkiausiam įtarimui nevairuokite, kol nepasitikrinote. Diena be automobilio pigesnė už metus be teisių.
Rivnės vairuotojui pažymėjimą dirbtinis intelektas sugeneravo per vieną vakarą, o teismo sprendimo jis laukė beveik metus. Lietuvoje toks eksperimentas kainuotų ne grivinas, o teistumą ir mažiausiai pusmetį be teisės vairuoti. Prieš patikėdami bet kokiu pažymėjimu – savo ar kito žmogaus – pradėkite nuo vieno veiksmo: pasitikrinkite įrašą registre.
