Jei Lietuvoje jau deklaravote gyvenamąją vietą, o piniginėje liko svetimoje valstybėje išduotas dokumentas, užsienio pažymėjimo keitimas jums nebėra laisvas pasirinkimas. Terminas egzistuoja. Tik jis skaičiuojamas ne nuo atvykimo dienos, o nuo to momento, kai pagal taisykles tampate šios šalies gyventoju – ir būtent čia kyla daugiausia nesusipratimų.
Naujas impulsas temai atėjo iš Vokietijos, kur ukrainiečiams leista dokumentą pasikeisti be jokių egzaminų. Lietuvoje panaši išimtis taip pat veikia, bet ne visiems ir ne visoms kategorijoms. Skirtumas – ne formalus: jis gali reikšti kelis šimtus eurų baudos ir pusmetį be teisės sėstis už vairo.
Kada užsienyje išduotas pažymėjimas čia nustoja veikti
Trumpam atvykusiam vairuotojui kitos valstybės išduotas pažymėjimas galioja – tai įprasta tarptautinė praktika. Problema prasideda tada, kai žmogus įsitvirtina: nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruojama Lietuvoje, o čia pragyvenama ne mažiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus. Tada vairuotojas jau laikomas Lietuvos gyventoju, o kartu atsiranda pareiga dokumentą pasikeisti į lietuvišką.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas formuluoja be užuolankų: vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, draudžiama. Jei patikros metu nustatoma, kad gyventojas važiuoja su čia jau netinkančiu dokumentu, veiksmas vertinamas kaip vairavimas neturint teisės vairuoti. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai užtraukiama bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų.
Bauda – tik dalis kainos. To paties straipsnio 7 dalis nurodo, kad už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Ne „gali būti skirta“. Privaloma. Pakartotinis atvejis pagal 424 straipsnio 5 dalį jau užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Galima atidėti savaitei. Galima ir metams – kol nesustabdo pirma patikra.
Mažiau žinoma detalė: net ir turint tvarkingą lietuvišką pažymėjimą, jo galiojimo laikui pasibaigus vairavimas pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. O jei dokumentas tiesiog liko namuose, pažeidžiamas Kelių eismo taisyklių 16 punktas – pareiga pažymėjimą turėti su savimi ir pateikti pareigūno reikalavimu. Tokiu atveju taikoma ANK 417 straipsnio 1 dalis: bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Kam egzaminų nereikia, o kam teks laikyti abu
Europos Sąjungoje ir EEE išduoti pažymėjimai keičiami be papildomų egzaminų. Ne ES valstybėse išduoti dokumentai pagal bendrą tvarką keičiami tik išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus AB „Regitra“. Bet yra išimtis, apie kurią žino per mažai vairuotojų.
Lietuvos ir Ukrainos dvišalis susitarimas dėl nacionalinių vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo įsigaliojo 2023 m. spalio 22 d. Dokumentą Briuselyje 2023 m. gegužės 30 d. pasirašė abiejų šalių vidaus reikalų ministrai Agnė Bilotaitė ir Ihoras Klymenko. Pagal susitarimą Lietuvos ir Ukrainos pilietybę turintys asmenys A ir B kategorijų pažymėjimus keičia be teorijos ir praktikos egzaminų.
O kaip tie, kurie turi C, CE ar D kategoriją? Susitarimas jų neapima – vadinasi, profesionalus vairuotojas, metus vežęs krovinius, čia grįžta prie egzaminų lapo. Gavome skaitytojo klausimą būtent apie tai: ar sunkiasvorio automobilio patirtis ką nors reiškia keičiant dokumentą. Išsiaiškinome – pačiai procedūrai ji nereiškia nieko.
Ko paprašys „Regitra“ ir kiek tai kainuoja
Prieš registruojantis vizitui dokumentus verta susidėti iš anksto. Kas yra stovėjęs „Regitros“ eilėje su nevisu rinkiniu – tas supranta.
- Lietuvoje deklaruota gyvenamoji vieta (ne mažiau kaip 185 dienos per kalendorinius metus);
- galiojantis užsienyje išduoto vairuotojo pažymėjimo originalas;
- asmens dokumentas – pasas arba leidimas gyventi Lietuvoje;
- galiojanti vairuotojo sveikatos patikrinimo išvada;
- duomenys apie turimas kategorijas ir jų įgijimo datas.
Standartinis keitimas „Regitros“ skyriuje kainuoja 17,15 euro, o naujo formato pažymėjimas išduodamas per 15 dienų nuo prašymo pateikimo. Kam reikia greičiau, yra skubos variantas per vieną dieną – 51,45 euro, tiksliai tris kartus daugiau. Laikas čia turi labai konkrečią kainą.
Vokietijos tvarka – platesnė už lietuvišką
Vokietijoje nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. veikia gerokai liberalesnė schema. Ukrainoje išduotą pažymėjimą be teorijos ir praktikos egzaminų galima pasikeisti dvylikoje kategorijų – nuo A1 ir B iki C, CE, D ir DE. Reikalavimai sunkiosioms grupėms lieka: C ir D kategorijoms būtina sveikatos ir regėjimo patikra, o B1 bei T kategorijos į supaprastintą tvarką nepatenka.
Skiriasi ir kaina: standartinė procedūra ten kainuoja apie 37–37,50 euro, pagreitinta – 67 eurus, o įprastai laukiama tris–keturias savaites, nors pasitaiko atvejų, kai dokumentas paruošiamas per kelias darbo dienas. Dėmesį tokiai tvarkai paaiškina mastas: „Eurostat“ duomenimis, 2026 m. birželį Vokietijoje laikinąją apsaugą turėjo daugiau kaip 1,2 mln. ukrainiečių – 29,2 proc. visų tokį statusą ES gavusių asmenų.
Redakcijos vertinimu, čia matyti esminis skirtumas: Vokietija supaprastino keitimą dvylikai kategorijų, Lietuvos susitarimas apima dvi. Vairuotojui, kurio pragyvenimas susijęs su C ar D kategorija, tai ne biurokratinė detalė, o keli mėnesiai mokymų ir egzaminų.
Ką padaryti dar prieš sėdant už vairo
- Patikrinkite, ar gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje ir kiek dienų per metus čia faktiškai gyvenate – nuo to priklauso, ar keitimas jau privalomas.
- Pasitikslinkite kategorijas: A ir B keičiamos be egzaminų, C, CE, D ar DE – pagal bendrą tvarką su egzaminais.
- Pasitikrinkite sveikatą ir tik tada registruokitės vizitui – išvada reikalinga jau pateikiant prašymą.
Patikrinkite šiuos tris dalykus dar prieš artimiausią vizitą į „Regitrą“ – pati procedūra paprastesnė nei pasekmės, kurias užtraukia atidėliojimas.