Dyzelino kaina Europoje krito po savaitės, kurią pradėjo grasinimas, o baigė susitarimas. Vašingtonas įspėjo, kad gali uždrausti dyzelino eksportą į Europą – žingsnis, kuris rinkoms reikštų chaosą. Europa nusileido greičiau, nei tikėjosi patys derybininkai: G7 valstybės sutiko per keturis mėnesius paleisti 100 milijonų barelių degalų iš strateginių atsargų, žymią dyzelino dalį paleidžiant per pirmąsias 20 dienų. Rezultatas degalinėje pasirodė jau kitą dieną, tačiau skaičius kvite priminė ne pergalę, o juoką.
Grasinimas, kuris baigėsi susitarimu
Pagal Olandijos leidinio „Autoblog“ skelbtus skaičiavimus, dyzelinas Europoje atpigo apie 0,4 cento litre, benzinas – 0,2 cento. Pripildžius 50 litrų baką, vairuotojas sutaupo apie 20 centų. Tiek kainuoja susitarimas, dėl kurio G7 valstybės derėjosi kelias savaites ir dėl kurio pasaulio rinkos buvo įtampoje.
Kodėl pasaulinė kaina nebeveikia kaip anksčiau
Toks menkas poveikis neturėtų stebinti. Dyzelinas pasaulyje brango ne dėl žaliavos trūkumo – naftos yra. Trūksta pajėgumų jai perdirbti. Karai Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose apribojo kelių rafinerijų darbą, o likusios gamyklos dirba ties riba ir diktuoja savo kainą. 100 milijonų barelių papildomos žaliavos šios kliūties nepašalina – ji tik laikinai nuramina rinką.
Kiek tai reiškia Lietuvoje
Lietuvoje bendras fonas pokyčio nekeičia. Pagal reidasofficial.lt reguliariai stebimus degalinių duomenis, vidutinė dyzelino kaina spalio pradžioje siekė apie 2,28 €/l – maždaug 0,69 proc. mažiau nei savaitę prieš tai. Vilniuje kaina tarp degalinių skyrėsi nuo 2,17 iki 2,35 €/l. Tokio dydžio svyravimai pasitaiko ir be jokių G7 susitarimų – vien dėl konkurencijos tarp tinklų.
Bet ar kelių centų nuolaida ką nors iš tikrųjų pakeičia vairuotojo biudžete? Kas stovėjo degalinėje ir žiūrėjo į besisukantį skaitliuką – tas žino, kad keli centai nieko nepakeičia. Penkiasdešimčiai litrų per mėnesį tai reiškia maždaug tiek, kiek kainuoja puodelis kavos. Vairuotojas, tikėjęsis pajusti palengvėjimą po garsių derybų, greičiausiai net nepastebės skirtumo prie kolonėlės.
Skirtumai tarp ES šalių
Skirtumai tarp ES šalių išlieka didesni nei šis susitarimas galėtų paveikti. Danijoje litras dyzelino šį rudenį viršijo 2,5 euro – daugiau nei puse euro brangiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Vienas bendras G7 sprendimas tokio atotrūkio nepanaikina, nes nacionaliniai mokesčiai ir akcizai dažnai veikia kainą labiau nei tarptautinė žaliavos rinka.
Kodėl Vašingtonas turėjo tokį svertą
JAV tiekia apie trečdalį viso ES importuojamo dyzelino – apie 10 proc. viso žemyno suvartojamo kiekio. Rugpjūtį ši dalis siekė pusę visų importo srautų, rodo Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenys. Tokia priklausomybė reiškia, kad vienas pareiškimas Vašingtone gali pajudinti kainas nuo Roterdamo iki Klaipėdos.
ES šalys, taip pat ir Lietuva, pagal direktyvą 2009/119/EB privalo nuolat laikyti naftos produktų atsargas, pakankamas bent 90 vidutinio importo dienų. Tai atsargos ekstremalioms situacijoms, ne kasdieniam kainų reguliavimui. Panaudoti jas politinėms derybinėms reikmėms – žingsnis, kurį Europa rinkosi retai.
Kas liks po šio susitarimo
Vašingtone ir Briuselyje savaitė baigėsi pareiškimais apie bendradarbiavimą. Degalinėje – tie patys skaičiai kainoraštyje, tik vienu ar dviem skaitmenimis mažesni.
Pats Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose namuose pripažino, kad eksporto draudimo „nebus“ – jam pakako to, kad Europa sutiko atidaryti atsargas. Problema, dėl kurios visa tai kilo, niekur nepasitraukė: pasaulyje trūksta rafinavimo pajėgumų, o tai reiškia, kad perdirbėjai gali diktuoti kainą nepaisant žaliavos pasiūlos. Redakcijos vertinimu, susitarimas labiau nuramino politikus abipus Atlanto, nei pakeitė tai, ką vairuotojas faktiškai sumoka degalinėje. Kitą kartą, skaitydami apie milijonus barelių ir didelius geopolitinius sprendimus, žvilgtelėkite į kainą kvite – ji dažniausiai pasako daugiau nei pranešimas spaudai.
