Degalinė kažkur Vakarų Europoje, rugsėjo rytas. Ekrane vėl šoktelėja dyzelino kaina – panašiai kaip pavasarį, kai sąskaita už pilną baką privertė nejučia perskaičiuoti mėnesio biudžetą. Vairuotojas, planavęs pirkti naują dyzelinį universalą, vietoj jo užsisako elektromobilį. Tokių sprendimų per pastaruosius mėnesius susikaupė tiek, kad jie pakeitė visos žemyno automobilių rinkos veidą.
2026 m. rugsėjį elektromobilių dalis Europoje pasiekė ribą, kurios analitikai nesitikėjo net prieš metus.
Trečdalis rinkos – ir tai dar ne riba
Pagal analitiko Matthiaso Schmidto skaičiavimus, rugsėjį elektriniai automobiliai sudarė 33 proc. visų naujų automobilių registracijų 12 didžiausių Europos rinkų. Šios rinkos kartu sudaro 83 proc. visų Europoje parduodamų naujų automobilių, todėl skaičius atspindi ne pavienę šalį, o bendrą žemyno kryptį. Grynai elektrinių (BEV) automobilių registracijos per metus šoktelėjo 62 proc. – toks tempas pastaraisiais metais pasitaikydavo retai net pačiai elektromobilių pramonei.
Ar tai reiškia, kad elektromobilis tapo savaime suprantamu pasirinkimu? Ne visai – didžioji dalis augimo turi konkretų ir gana žemišką paaiškinimą.
Kodėl būtent dabar
Schmidtas pažymi, kad nemažą rugsėjo rezultato dalį lėmė vairuotojai, kurie dar po ankstesnių benzino ir dyzelino kainų šuolių nusprendė pereiti prie elektrinio variklio – ir tik dabar atsiima anksčiau užsakytus automobilius. Kitaip tariant, dalis „rugsėjo rekordo“ iš tikrųjų yra pavasarį ar vasarą priimtų sprendimų pasekmė, pavėluotai pasiekusi degalinių ekranus.
Briuselis tuo tarpu skaičiuoja, kiek procentinių punktų tai priartina prie klimato tikslų. Vairuotojas prie kolonėlės skaičiuoja, kiek eurų sutaupys per mėnesį – ir šis skaičiavimas dažnai būna įtikinamesnis už bet kokią direktyvą.
Pigesni modeliai atveria kelią naujiems pirkėjams
Prie kainų faktoriaus prisideda ir pasiūla. Rinkoje pasirodė keli kompaktiški modeliai, kurie elektromobilį pirmą kartą padarė prieinamą platesniam pirkėjų ratui: „Renault 5“, „Renault Twingo“, „Kia EV2“ ir „Cupra Raval“. Dalis jų kainuoja mažiau nei 25 000 eurų – riba, kurią gamintojai ilgai laikė sunkiai pasiekiama. Prie to prisideda ir pigesnės LFP baterijos, kurias vis plačiau naudoja tiek „Tesla“, tiek Kinijos gamintojai.
Galima nekreipti dėmesio į degalinės ekraną. Galima nekreipti dėmesio ir į naują, mažiau nei 25 000 eurų kainuojantį elektromobilį salone šalia įprasto universalo. Bet kai abu signalai sutampa tuo pačiu metu, pasirinkimas pasidaro akivaizdesnis nei bet kada anksčiau.
Lietuvos kampas: mastas kitoks, kryptis panaši
Panaši kryptis juntama ir Lietuvoje, nors visai kitu mastu. Naujausi Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad rugpjūtį šalyje įregistruota 2,3 tūkst. lengvųjų elektromobilių – 56,7 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai. Bendras elektromobilių parkas per metus išaugo nuo 38,4 tūkst. iki 60,5 tūkst., tačiau jie vis dar sudaro tik 3,12 proc. viso lengvųjų automobilių parko (grynieji elektromobiliai – 1,58 proc.).
reidasofficial.lt redakcija kas mėnesį seka LEA skelbiamus duomenis – ir šis rugpjūčio šuolis iš įprastos vasaros tendencijos aiškiai išsiskiria, nors Lietuvos bazė lieka kelis kartus mažesnė nei didžiausiose Vakarų Europos rinkose.
Redakcijos vertinimu, šį Europos augimą reikėtų vertinti atsargiai: jį pirmiausia lemia ne staigus technologinis šuolis, o naftos rinkos svyravimai, kurių niekas negali garantuoti ateičiai. Jei benzino ir dyzelino kainos žiemą nusistovės žemiau pavasario rekordų, dalis šiandien priimtų sprendimų gali pasirodyti buvusi laikina. Kitaip tariant, tikrasis testas elektromobiliams dar laukia – ne rugsėjį, o tada, kai degalinėse vėl pasirodys žemesni skaičiai.
