Daugiau nei 10 000 pagalbos kelyje skambučių išanalizavusi draudimo bendrovė „Leocare“ nustatė tiesiogiai: dažniausiai kelyje genda „Renault“ automobiliai, antroje vietoje rikiuojasi „Peugeot“. Tai nereiškia, kad visi naudoti prancūziški universalai yra bloga pirkimo idėja – tačiau tarp jų yra bent šeši vidutinės klasės modeliai, kuriems patyrę mechanikai rekomenduotų ieškoti alternatyvos. Dauguma jų į Lietuvą atkeliauja iš Vokietijos ar Belgijos su gerokai didesne ir ne visada skaidria rida. Žema kaina skelbimuose dažnai slepia variklio, pavarų dėžės ar elektronikos problemas, kurios paaiškėja tik po kelių mėnesių. Toliau – kurių „Citroën“, „Peugeot“ ir „Renault“ universalų geriau vengti ir kodėl.
„Citroën C5“ ir „Peugeot 508 I“ generacija: kai komfortas brangiai atsieina
„Citroën C5 II“ (2008–2017) rinkoje pasižymėjo hidropneumatine pakaba, kuri švelniai praleidžia duobes – tačiau jos komponentai laikui bėgant genda, o remontas nėra pigus. Rimčiausia problema – 2.7 HDi V6 variklis: jam būdingas alkūninio veleno guolių prasisukimas, dėl kurio gamintojas šią versiją iš gamybos pašalino jau 2009 metais. 1.6 VTi ir 1.6 THP benzininiai variantai turi kitą bėdą – skirstymo grandinę, kuri linkusi tįsti, ir pernelyg didelį alyvos naudojimą; THP versijoje papildomai genda turbina.
Panaši istorija kartojasi ir „Peugeot 508 I“ (2010–2018) universale. 1.6 THP variklio skirstymo grandinė tokia nepatikima, kad kai kurių egzempliorių skirstymo diržas tarnauja ilgiau nei grandinė, o alyvos sąnaudos ir suodžių kaupimasis įsiurbimo sistemoje – įprastas reiškinys sulaukus didesnės ridos. Prisideda EGR vožtuvo gedimai, dvimasio smagračio dilimas ir pakabos atramos, kurios pradeda „knarkti“ gerokai anksčiau, nei norėtųsi. Ar tai reiškia, kad kiekvienas šių modelių egzempliorius – laikrodinė bomba? Ne, bet rizika verta dėmesio prieš derybas dėl kainos.
„Peugeot 508 II“: nauja karta, ta pati „PureTech“ rizika
Antra „Peugeot 508“ generacija (2018–2025) atrodo modernesnė, tačiau dalis senų bėdų neišnyko – atsirado ir naujų. Ankstyvųjų gamybos metų 1.2 PureTech varikliuose skirstymo diržas veikia alyvos vonioje, ir jis gali pradėti irti iš vidaus; droselio sklendė ar vandens siurblys taip pat priklauso prie dažniau genančių dalių. Dyzelinis 1.5 HDi variantas kenčia nuo skirstymo grandinės įtrūkimų, NOx jutiklio gedimų ir alyvos nutekėjimų. Prie techninių bėdų prisideda ir multimedijos sistemos nestabilumas – ekranas kartais tiesiog „užšąla“ važiuojant. Naudotas automobilis su žema kaina ir didele rida šiuo atveju turėtų kelti daugiau klausimų nei entuziazmo.
„Renault Laguna“ ir „Talisman“: elektronika kaip nuolatinis iššūkis
„Renault Laguna II“ (2001–2007) universalas šiandien parduodamas už kelis tūkstančius eurų, tačiau dažnai tai – pavėluotai apmokėta sąskaita. 1.9 ir 2.2 dCi dyzeliniai varikliai kenčia nuo guolių prasisukimo, kai alyva keičiama rečiau, nei turėtų; 1.9 dCi papildomai pažįstamas dėl turbinos gedimų, o 2.2 dCi blogiausiu atveju – dėl trūkusios stūmoklio ašies, sunaikinančios variklio bloką. Prie to prisideda uždegimo kortelės ir kitos elektronikos keistenybės, o salonas po dviejų dešimtmečių dažniausiai reikalauja rimto atnaujinimo.
„Laguna III“ (2007–2015) generacija kiek patikimesnė – 1.5 dCi variklio guolių prasisukimo rizika sumažėja, jei alyva keičiama kas 15 000 km, tačiau pakabos komponentai ir pavarų dėžės guoliai dyla gana greitai. „Renault Talisman“ (2015–2022) kartoja tą pačią istoriją: elektros sistemos gedimai – nuolatinis palydovas, 1.6 dCi variklyje pasitaiko cilindro galvutės įtrūkimų ir turbinos problemų, o multimedijos ekranas ir mygtukai genda dažniau, nei tikėtumėtės iš prabangesnės klasės modelio.
Kiek tai kainuoja Lietuvoje – ir ką tikrintis prieš pirkimą
Lietuvos skelbimų portale „Autoplius“ naudotas „Renault Laguna III“ universalas su dyzeliniu varikliu ir didesne rida kainuoja apie 2 000–3 500 €, o senesnė II generacija kainuoja dar mažiau. „Peugeot 508 I“ universalai prasideda nuo maždaug 5 000–8 000 €, naujesni egzemplioriai – daugiau kaip 10 000 €. Skaičiai patys pasako daug: skelbime kaina – 3 000 €, sąskaita už variklio ar pavarų dėžės remontą – dar kelios tūkstantinės. Pigu pirkti, brangu laikyti.
Redakcija peržiūrėjo dešimtis panašių skelbimų ir pastebėjo tendenciją: pigiausi egzemplioriai dažniausiai turi didelę ridą arba neaiškią techninės priežiūros istoriją, ypač jei automobilis importuotas iš Vokietijos per kelis tarpininkus. Prieš pirkimą verta patikrinti bent šiuos dalykus:
- Alyvos keitimo žurnalą – ar intervalai atitinka gamintojo rekomendacijas, ne tik ridos skaičių odometre
- Skirstymo grandinės ar diržo triukšmą šaltame variklyje
- Pakabos atramų ir įvorių būklę – ypač hidropneumatinės sistemos „Citroën“ modeliuose
- Multimedijos ir elektronikos veikimą – langų, durų spynų, prietaisų skydelio klaidų pranešimus
Ar verta rizikuoti
Vokietijos automobilų klubo ADAC testuose prancūziškos markės tradiciškai atsiduria žemesnėje reitingo pusėje nei vokiški ar japoniški konkurentai – ir tai nėra atsitiktinumas. Redakcijos vertinimu, žema naudoto universalo kaina retai atspindi tikrąją nuosavybės kainą, jei variklio ar elektronikos problemos išlieka nepastebėtos. Nė vienas iš šių šešių modelių automatiškai nėra blogas pasirinkimas – su tvarkinga priežiūros istorija ir nepriekaištingu variklio bei pavarų dėžės patikrinimu dalis jų gali tarnauti ilgai. Tačiau pirkimo sprendimą verta priimti žinant, kur tiksliai slypi rizika, o ne pasikliaujant vien patrauklia kaina skelbime.