60 km/val. – tiek dabar Vokietijoje gali važiuoti „Mercedes-Benz“ automobilis, kol vairuotojas net nelaiko rankų ant vairo. Sistema „Drive Pilot“ ten sertifikuota kaip trečio lygio autonominis vairavimas – pirmoji tokio lygio sistema serijiniame automobilyje pasaulyje. Tačiau į kitas Europos rinkas ji dar nekeliauja. Ne dėl technikos. Dėl taisyklių, kurių tiesiog nėra.
Automobilis paruoštas – taisyklių kol kas nėra
„Mercedes-Benz“ planuoja iki 2027 m. pristatyti pažangią savavaldžio vairavimo sistemą ir toms Europos rinkoms, kuriose ji dar neveikia – tarp jų ir Nyderlandams. Panaši technologija jau naudojama Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose, o funkcionalumu ji lyginama su „Tesla“ pasiūlymu. Problema ne technologinė. Visoje Europos Sąjungoje bendros trečio lygio autonominio vairavimo taisyklės turėtų įsigalioti tik 2027 m. pradžioje.
Iš bendrovės pasitraukiantis vyriausiasis programinės įrangos vadovas Magnus Östberg tai formuluoja trumpai: automobilis paruoštas, trūksta tik taisyklių. Jo žodžiais, „Mercedes-Benz“ sąmoningai renkasi kitą kelią nei kai kurie konkurentai – laukti formalaus Europos reglamento, o ne laikinų, šalių pavieniui suteikiamų leidimų.
Kodėl „Mercedes-Benz“ neskuba „Tesla“ keliu
„Tesla“ savavaldžio vairavimo funkcijoms kai kuriose šalyse leidimus veikti gavo laikinai – dažniausiai tose, kur nėra nusistovėjusios automobilių pramonės ir griežtų sertifikavimo reikalavimų. „Mercedes-Benz“ tokio kelio atsisako. Trečio lygio sertifikatui bendrovė reikalauja jutiklių pertekliaus – kelių nepriklausomų sistemų, galinčių vienu metu stebėti kelią ir viena kitą patikrinti. Konkurentai, kurių sistemos remiasi vien kameromis, tokio pertekliaus neturi. Bet ar vienos rūšies jutiklių iš tiesų pakanka, kai sprendžiama, kam atiduoti pirmenybę eismo situacijoje, o sprendimą priima ne žmogus? Vieni gamintojai leidimą gauna greičiau, nei kiti parengia instrukciją automobilio savininkui. Sunku nepastebėti, kad šįkart ne technologija atsilieka nuo taisyklių – taisyklės atsilieka nuo technologijos, ir tai keičia, kuris gamintojas pirmas pasieks rinką.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuva – Europos Sąjungos narė, todėl bendras ES reglamentas, kai jis bus priimtas, automatiškai pasieks ir mūsų rinką. Kol kas atskiro įstatymo dėl savavaldžių automobilių Lietuvoje nėra – autonominio vairavimo funkcijos leidžiamos tik tiek, kiek vairuotojas bet kada gali perimti transporto priemonės valdymą. Tai įtvirtina Vienos konvencija dėl kelių eismo, o Kelių eismo taisyklių 20 punktas papildomai reikalauja, kad vairuotojas vengtų bet kokių su vairavimu nesusijusių veiksmų. Praktiškai tai reiškia, kad net kai trečio lygio sistemos pasirodys legaliai, vairuotojas Lietuvoje toliau liks teisiškai atsakingas už automobilį.
Dar 2023 m. Lietuvos „Mercedes-Benz“ atstovas „Veho“ viešai kalbėjo apie norą, kad Vokietijoje sertifikuota sistema būtų pripažinta ir čia. Dabar, kai aiškėja bendra ES data, toks pripažinimas tampa mažiau tikėtinas kaip atskiras nacionalinis sprendimas ir labiau – kaip visos Bendrijos reglamento dalis.
Per kelerius artimiausius metus klausimas nebebus, ar automobilis moka vairuoti save pats – tai jau įrodyta. Klausimas bus, kuri šalis pirma pasirašys reikiamus dokumentus. Lietuvai tai reiškia vieną dalyką: kai taisyklės pasirodys Briuselyje, pasirengimo laiko vietinėms institucijoms jau nebeliks daug.
