Automobilio liekamoji vertė Vokietijoje pajudėjo ten, kur mažai kas tikėjo: trejų metų dyzelinis šiandien išlaiko mažesnę dalį pradinės kainos nei pavasarį, o elektromobilis – didesnę. Dvejus metus buvo lygiai priešingai. Būtent tuo laikėsi ir populiariausias patarimas prekybos aikštelėje – imk dyzelinį, jis vertės nepameta.
Pokytis dar nedidelis, kelios procentinio punkto dešimtosios. Bet tai pirmas kartas, kai kreivė pasisuko kita kryptimi, o Lietuvos naudotų automobilių rinka beveik visa gyvena iš to, kas vyksta vokiškose aikštelėse. Todėl šis skaičius mums nėra užsienio naujiena.
Ką rodo DAT skaičiai
Deutsche Automobil Treuhand (DAT) Vokietijoje yra liekamųjų verčių etalonas – jos duomenimis naudojasi lizingo bendrovės, skaičiuodamos mėnesinę įmoką. Metodika paprasta: imamas trejų metų automobilis ir vertinama, kokią dalį pradinės kainų lapo sumos jis dar atlaiko. Naujausi skaičiai, kuriuos aprašė „auto motor und sport“, atrodo taip:
- Benzininiai – nuo 60,9 % iki 59,4 %
- Dyzeliniai – nuo 60,4 % iki 58 %
- Elektromobiliai – nuo 50,9 % iki 51,5 %
Procentai atrodo nekaltai, kol jų neperkeli į eurus. Jei automobilio kainų lape buvo 40 000 eurų, benzininis per šį pokytį prarado apie 600 eurų, dyzelinis – apie 960, o elektromobilis uždirbo 240. Viskas įvyko per kelis mėnesius, nepasikeitus nei modeliui, nei ridai. Atotrūkis tarp benzininio ir elektromobilio liekamosios vertės susitraukė nuo dešimties iki maždaug aštuonių procentinių punktų – ir tai pirmas toks judesys po ilgos vienpusės kreivės.
Dyzelinas moka didžiausią kainą
Dyzelinis krinta ne tik procentais. Jis krinta ir laiku. Vokietijos prekybininkai pastebi, kad dyzeliniai vis dažniau išleidžiami su nuostoliu, o jų apyvarta aikštelėje lėtesnė nei anksčiau. Prekybos grupėje „Weller“ naudotas elektromobilis pirkėją randa keturiomis dienomis greičiau nei vidaus degimo automobilis.
Keturios dienos skamba kaip smulkmena. Aikštelėje tai kapitalas, kuris stovi vietoje, o kiekviena diena turi savo kainą. Kas aikštelėje išgirdo „už tokį dyzelį tiek nebemoka“ – tas žino.
Degalų kaina perrašė skaičiuoklę
Pagrindinę priežastį DAT vadina paprastai: degalų kainos. Kai kuro litras kyla, naudotas elektromobilis staiga atrodo racionaliau, ir jo liekamoji vertė kyla kartu su pirkėjų susidomėjimu. Vidaus degimo automobiliui ta pati kreivė veikia atvirkščiai – kiekvienas centas degalinėje nurašomas nuo būsimos perpardavimo kainos.
Prie to prisideda ir paprasta aritmetika. 2023 metais Vokietijoje registruota apie 524 tūkst. elektromobilių, 979 tūkst. benzininių ir 487 tūkst. dyzelinių – elektromobilių jau tada buvo daugiau nei dyzelinių. Dabar būtent ta karta sulaukė trejų metų, lizingo sutartys baigiasi viena po kitos, o automobiliai keliauja į naudotų rinką. „Auto1.com“ duomenimis, 2025 m. elektrifikuoti naudoti automobiliai iš Vokietijos aikštelių vis dažniau keliauja į Rytų Europą – Rumunija pagal jų skaičių aplenkė net Vokietijos vidaus rinką.
Ar tai reiškia, kad dyzelinio pirkti nebeverta? Ne. Rinkos žinovai pabrėžia, kad dabartinis posūkis gali būti laikinas, o degalų kainos per metus dar ne kartą pasisuks į abi puses. Ilgalaikė kryptis nuo to nesikeičia: elektrifikuoti automobiliai vertę laiko vis geriau, o vidaus degimo – vis sunkiau. Sunku nepastebėti, kad Lietuvos aikštelėse dyzelinis vis dar kainuojamas kaip saugus pasirinkimas, nors Vokietijoje jo kaina jau perskaičiuota.
Lietuvoje liekamoji vertė atkeliauja kartu su automobiliu
Lietuva naudotų automobilių beveik negamina – ji juos importuoja. „Regitra“ skelbia, kad 2026 m. sausį–rugpjūtį šalyje pirmą kartą įregistruota 124 523 naudoti lengvieji automobiliai, 11,7 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Didžioji dalis jų – vokiškos aikštelės produktas: 3–8 metų senumo, dažniausiai su dyzeliniu varikliu. Dyzeliniai Lietuvos parke vis dar sudaro beveik 60 %.
Tai reiškia, kad vokiškas liekamosios vertės pokytis pas mus atvažiuoja kartu su automobiliu ir su skelbimo kaina. Kai Vokietijoje trejų metų dyzelinis atlaiko ne 60,4, o 58 % pradinės sumos, lietuviškas skelbimas tai pajunta be jokių ES sprendimų ir be jokių mokesčių reformų. Veikia ir atgalinis efektas: kuo daugiau naudotų elektromobilių iškeliauja į Rytų Europą, tuo greičiau jie atsiranda ir mūsų aikštelėse.
Reidasofficial.lt redakcija gavo skaitytojo klausimą: ar dabar verta skubėti parduoti dyzelinį. Išsiaiškinome – atsakymas priklauso ne nuo rinkos nuotaikos, o nuo to, kada baigiasi lizingo sutartis.
Lizingas – vieta, kur procentai tampa eurais
Liekamoji vertė nėra statistikos pramoga. Tai skaičius, kurį lizingo bendrovė įrašo į sutartį kaip likutinę vertę: kuo jis didesnis, tuo mažesnė mėnesinė įmoka ir tuo didesnė suma lieka sutarties pabaigai. Lietuvos lizingo rinkos apžvalgų duomenimis, trejų metų sutartyse likutinė vertė dažniausiai nustatoma apie 50–55 %, penkerių metų – 30–35 %.
Kol reali rinkos kaina lieka didesnė už sutartyje įrašytą skaičių, išsipirkti automobilį paprastai verta. Problema pradeda formuotis tada, kai kryptis pasisuka ir sutartyje užfiksuota likutinė vertė pasirodo didesnė už tai, ką aikštelė už automobilį duoda. Skirtumą tada pajunta ne bankas, o žmogus, kuris automobilį išsiperka arba grąžina. Lizingo skaičiuoklėje atrodo vienaip. Aikštelėje po trejų metų – visai kitaip.
Praktiškai tai reiškia tris paprastus dalykus: pasitikrinti, koks procentas įrašytas jūsų sutarties pabaigoje, palyginti jį su realiais to paties modelio skelbimais ir tik tada spręsti, išsipirkti ar grąžinti. Dyzeliniam universalui, pirktam 2023-iaisiais, šis palyginimas šiandien atrodo kitaip nei prieš metus.
2023 metais Vokietijoje užregistruoti 524 tūkst. elektromobilių šiemet po vieną virsta trejų metų naudotais, o 487 tūkst. dyzelinių – tos pačios kartos konkurentais aikštelėje. Kuri grupė šiandien laiko vertę geriau, jau nebe prognozė, o DAT lentelės eilutė.
