Pirkėjas apžiūrėjo universalą, pervertė servisinę knygelę ir pažvelgė į skydelį – 170 000 km. Sandoris įvyko tą patį vakarą. Po keturių mėnesių servise paaiškėjo kitas skaičius.
Diagnostikos įranga iš variklio valdymo bloko ištraukė įrašą, didesnį maždaug 90 000 km. Atsukta rida per vizualią apžiūrą išlenda retai – ji išlenda skaitmeniniuose duomenyse, į kuriuos pirkėjas paprastai nė nepažiūri. Ir tai ne pavienis atvejis. Vokietijoje, iš kurios į Lietuvą atvažiuoja didžiausia dalis naudotų automobilių, TÜV Nord kartu su diagnostikos programėlių kūrėja „Carly“ pradėjo siūlyti paslaugą, kuri ridą tikrina būtent ten – elektronikos atmintyje, ne prietaisų skydelyje.
Ridos įrašas – ne vienas skaičius
Šiuolaikinis automobilis ridos rodmenį saugo keliose vietose vienu metu. Įrašai atsiranda variklio ir pavarų dėžės valdymo blokuose, ABS modulyje, kėbulo elektronikoje, dalyje modelių – net raktelio atmintyje. Suklastoti skydelio rodmenį techniškai nesunku. Suvienodinti visus įrašus kur kas sunkiau, nes kiekvieną bloką reikia tvarkyti atskirai.
Todėl neatitikimas tarp skydelio ir blokų yra stipriausias požymis, kokį pirkėjas gali gauti be ilgos istorijos analizės. TÜV Nord vadovas Hartmutas Abelnas tai apibūdina paprastai: naudotas automobilis šiandien turi dvi būsenas – matomą ir skaitmeninę. Pirmąją parodo kėbulas ir servisinė knygelė, antrąją – tik diagnostika.
Dvi minutės prie diagnostikos jungties
Paslauga veikia per OBD jungtį: įranga nuskaito visus valdymo blokus ir sulygina juose užfiksuotas ridos reikšmes. Procedūra trunka apie dvi minutes, ją galima atlikti per testinį važiavimą, o kaina Vokietijoje – 49 eurai.
Mastas jau nemažas. 2024 m. TÜV Nord ir „Carly“ atliko 6,6 mln. tokių nuskaitymų, iš jų 3,3 mln. – Vokietijoje. Rezultatas: 11,5 % patikrintų automobilių turėjo manipuliacijos požymių. Tai trečias rodiklis Europoje – aukštesnį turi tik Rumunija ir Bulgarija, o žemyno vidurkiu laikoma apie 10 %.
Bet ar kiekvienas požymis reiškia sukčiavimą? Ne. Pačių paslaugos teikėjų duomenimis, 10–20 % įtartinų atvejų turi teisėtą paaiškinimą: keistas prietaisų skydelis, perskaičiuotos mylios į kilometrus, remontuota elektronika. Būtent todėl skirtingi tyrimai rodo tokius nevienodus skaičius. „carVertical“ 2025 m. tarp tikrintų Vokietijos automobilių įrodytų klastojimo atvejų rado 1,99 %, o policijos vertinimai, esą paliestas gali būti kas trečias naudotas automobilis, apima ir neįrodytus atvejus. Vieni skaičiuoja faktus, kiti – požymius.
Kurių klasių automobiliuose rizika didžiausia
Nuskaitymų statistika rodo, kad klastojimas pasiskirsto netolygiai. Labiausiai paliestos trys grupės:
- Aukštesnės vidurinės klasės automobiliai – didelė vertė ir jautrus kainos ryšys su rida.
- Dideli visureigiai – brangi priežiūra, todėl „sumažinta“ rida pardavėjui atsiperka greičiausiai.
- Komercinis transportas – intensyvi eksploatacija ir didelės metinės ridos.
Mažiausia požymių fiksuojama kompaktiniuose ir sportiniuose modeliuose. Logika paprasta: kuo didesnė suma kabo ant vieno ridos skaitmens, tuo didesnė paskata jį pakeisti.
Ką atsukta rida kainuoja po pirkimo
Permoka – tik pirmoji sąskaitos dalis. Antroji ateina vėliau, nes priežiūros intervalai priklauso nuo ridos: paskirstymo diržas, pavarų dėžės alyva, filtrai, aušinimo skystis. Jei dokumentuose automobilis „nuvažiavęs“ 90 tūkst. km mažiau, savininkas vėluoja su darbais, kurių terminas iš tikrųjų jau praėjęs.
Galima nepatikrinti. Kaip galima ir alyvos nekeisti – pasekmė atsiranda ne tą pačią dieną.
Lietuvos pirkėjo pozicija: ką tikrina „Regitra“ ir techninė apžiūra
Lietuvoje ši tema turi savo specifiką. „carVertical“ duomenimis, 76,7 % šalyje naudojamų naudotų automobilių yra importuoti, dažniausiai – iš Vokietijos. Ir būtent importuotuose atsukta rida fiksuojama maždaug 2,5 karto dažniau: 18,8 % atvejų, palyginti su 7,3 % Lietuvoje pirktų automobilių.
Formali apsauga veikia. Nuo 2025 m. liepos 8 d. nepagrįstai sumažėjusi rida techninės apžiūros metu vertinama kaip didelis trūkumas – su juo automobilis eisme dalyvauti negali. Lietuvos transporto saugos administracija nurodo vienintelę išimtį: kai odometras pasiekia techninę ribą (paprastai 999 tūkst. km) ir pradeda skaičiuoti nuo nulio. „Regitra“, registruodama transporto priemonę, ridos duomenis tikrina ir per Europos registrų sistemą EUCARIS.
Rezultatas matomas statistikoje. Techninės apžiūros centrų asociacijos „Transeksta“ duomenimis, sumažėjusios ridos atvejų 2022 m. buvo 6 700, 2023 m. – 3 650, 2024 m. – 2 480, o per pirmąjį 2025 m. pusmetį – 749. Beveik tris kartus mažiau nei prieš dvejus metus. Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo LTSA ir „Transekstos“ skelbiamus duomenis – kreivė krinta nuosekliai, be atsitiktinių šuolių.
Tik viena detalė keičia visą vaizdą. Techninė apžiūra ridą palygina su ankstesne apžiūra Lietuvoje. Ką tik iš užsienio atvežto automobilio lyginti nėra su kuo – pirmoji apžiūra užfiksuoja tai, kas parodyta skydelyje, ir tai tampa atskaitos tašku. Štai kodėl skaitmeninė patikra svarbiausia ne po registracijos, o prieš sandorį.
Ką padaryti prieš sandorį
Kas yra stovėjęs aikštelėje su servisine knygele rankose – tas žino, kiek mažai ji pasako. Dokumentus galima atspausdinti, lipdukus – priklijuoti. Valdymo blokų atmintį suvienodinti sunkiau, o diagnostika prieš pirkimą kainuoja mažiau nei bet kuris stambus remontas po jo.
Prieš pasirašant verta reikalauti trijų dalykų: visų valdymo blokų nuskaitymo, istorijos patikros pagal VIN ir ridos įrašų iš šalies, kurioje automobilis buvo registruotas. Pardavėjo atsisakymas leisti prijungti diagnostiką pats savaime yra atsakymas.
Redakcijos vertinimu, skaitmeninė ridos patikra neturėtų likti papildoma paslauga už 49 eurus svetur: šalyje, kurioje trys ketvirčiai parko atvežti iš užsienio, tai logiškiausia importuoto automobilio kelio dalis. Tam universalui, nuo kurio pradėjome, vieno nuskaitymo būtų užtekę – tik jis buvo padarytas keturiais mėnesiais per vėlai.
