Nuo 2025 m. kovo pradžios Čekijos miestai turi įrankį, kurio anksčiau neturėjo: mažos taršos zonos ten gali būti įvestos be jokios apylankos senesniems automobiliams. Praha, Brno, Ostrava ir Plzeň – keturi didžiausi šalies miestai – jau skaičiuoja variantus. Draudimas gali paliesti tūkstančius vairuotojų.
Kol kas nė vienas Čekijos miestas tokios zonos lengviesiems automobiliams neįvedė. Sostinėje veikia tik ribojimas sunkiasvorėms transporto priemonėms nuo 3,5 tonos. Teisinis pagrindas jau yra, o laikrodis pradeda tiksėti tą dieną, kai savivaldybė paskelbia sprendimą.
Lūžis – išnyko apylankos reikalavimas
Senoji Čekijos oro apsaugos įstatymo redakcija reikalavo, kad už zonos ribų būtų alternatyvus maršrutas. Tankiai užstatytame senamiestyje tokio maršruto paprasčiausiai nėra. Dėl to zonos liko popieriuje – jas buvo galima paskelbti, bet praktiškai neįmanoma apginti.
2025 m. kovo 1 d. įsigaliojęs oro apsaugos įstatymo pakeitimas šį reikalavimą panaikino. Nuo tada savivaldybė gali uždaryti centrą net ten, kur apvažiuoti nėra kur. Pasirinkimas paliktas pačiam miestui.
Trys scenarijai, iš kurių miestai rinksis
Įstatymas leidžia pasirinkti vieną iš trijų modelių:
- Visiškas draudimas – nustatytos emisijų normos neatitinkantis automobilis į zoną neįvažiuoja;
- Ribotas įleidimas – draudimas su išimtimis gyventojams ir aptarnaujančiam transportui;
- Mokestis už įvažiavimą – iki 500 Čekijos kronų už dieną, o smogo dienomis – iki tūkstančio.
Pagal dabartinį kursą tai maždaug 20 eurų įprastą dieną ir apie 40 eurų, kai oras ypač užterštas. Išimtys numatytos ugniagesiams, greitosios pagalbos automobiliams, žmonių su negalia pervežimui, viešajam transportui, atliekų surinkimui ir istorinėms transporto priemonėms. Sąrašas ilgas, bet eilinio vairuotojo jame nėra.
Kam tai aktualu ir kiek laiko turi vairuotojas
Riba siejama ne su automobilio metais, o su „Euro“ emisijų norma. Čekijos diskusijose minimos „Euro 5“ ir „Euro 6“ normos – vadinasi, pirmiausia kliūtų maždaug penkiolikos metų ir senesni automobiliai. Tokių automobilių ir Čekijos, ir Lietuvos keliuose – nemažai.
Svarbiausia detalė – terminas. Draudimas gali įsigalioti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo oficialaus zonos paskelbimo. Ar senesnį automobilį teks parduoti jau rytoj? Ne. Pirmiausia reikia savivaldybės sprendimo, o po jo dar lieka visi metai pasiruošti.
Lietuvos vairuotojui tai aktualu dviem būdais. Pirma, kelionės per Čekiją – Praha ir Brno yra populiarūs maršruto taškai pakeliui į Austriją ar Italiją. Antra, naudotų automobilių pirkimas: jei didmiesčiai pradės stumti senesnius automobilius iš centrų, dalis jų atsiras skelbimų portaluose – ir tikėtina, kad būtent Rytų Europoje.
Mažos taršos zonos Lietuvoje – riba kol kas kitokia
Lietuva šį kelią pradėjo anksčiau. Nuo 2026 m. mažos taršos zonas privalo turėti visi didieji šalies miestai ir kurortinės savivaldybės. Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Anykščiuose pasirinktas draudimo modelis: į zoną neturėtų įvažiuoti vidaus degimo variklio automobiliai, neatitinkantys „Euro 3“ normos – daugiausia pagaminti iki maždaug 2000–2001 metų. Kaune nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. senamiesčio zonoje už kiekvieną pravažiavimą imamas 2 eurų mokestis.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo šių keturių miestų sprendimus – visuose riba sustojo prie „Euro 3“, nors Čekijos didmiesčiai kalba apie dvi normų pakopas aukščiau. Praha aptarinėja. Brno aptarinėja. Įvesta – kol kas niekur.
Redakcijos vertinimu, būtent čia ir slypi skirtumas: Čekija pirmiausia susitvarkė įstatymą ir tik paskui kabins ženklus, o Lietuva ženklus jau turi, bet mokestis realiai renkamas tik viename mieste. Paskelbta zona be kontrolės nėra aplinkos politika – tai tik įrašas dokumente. Ir kai kontrolė vieną dieną atsiras, 12 mėnesių įspėjimo, kokį turės čekai, Lietuvos vairuotojui niekas nebežada.
