Vidaus degimo varikliai po 2035 m. niekur nedings — tik jų bus gerokai mažiau. Trejus metus Briuselio dokumentuose kabėjo vienas skaičius: 100 % emisijų mažinimas, tai yra visiška naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pabaiga. Spalio pradžioje dvi stipriausios ES ekonomikos tyliai susitarė dėl kito skaičiaus.
Vokietijos dienraščio „Handelsblatt“ duomenimis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sulygo, kad 2035 m. tikslas būtų ne 90, o 80 % mažesnės emisijos nei 2021-aisiais. Dešimt papildomų procentinių punktų — be jokios kompensacijos.
Nuo 100 % iki 80 %: trys skaičiai ant to paties stalo
Šiandien galiojantis reglamentas sako 100 %. 2025 m. gruodžio 16 d. Europos Komisija pasiūlė 90 % — su sąlyga, kad trūkstamus dešimt punktų gamintojai „užsidirbs“: iki 3 % už tvarius degalus (iš jų ne daugiau kaip 1 % už biodegalus) ir iki 7 % už mažo anglies pėdsako europinį plieną. Vokiečių ir prancūzų variantas nuima dar dešimt punktų — ir jau be jokių kreditų. Kartu siūloma pratęsti matavimo laikotarpį: ne 2030–2032, o 2028–2032 metai.
Iš pradžių 100 %. Paskui 90 %. Dabar 80 %. Iki 2035-ųjų — dar devyneri metai.
Kiek naujų automobilių su vidaus degimo varikliais leis po 2035-ųjų
Tiksli dalis dar nepaskelbta. Pati Komisija, skaičiuodama 90 % scenarijų, vertino, kad apie 27–29 % naujų automobilių vis tiek galėtų turėti vidaus degimo variklį. Prie 80 % ta dalis būtų dar didesnė. Kalbama ne apie klasikinį benzininį be jokios elektros — langas atsiveria konkretiems sprendimams:
- hibridai ir prijungiami hibridai — variklis plius baterija;
- nuotolio prailgintojai (angl. range extender) — elektromobilis, kuriame variklis dirba tik kaip generatorius baterijai;
- sintetiniai degalai (e. kuras) — CO2 neutralus kuras įprastam varikliui.
Ar tai reiškia, kad elektrifikacija sustoja? Ne. Bet ji nebebus vienintelis kelias į saloną.
Ko Berlynas paprašė už tai
Susitarimas turi antrą pusę. Vokietija sutiko paremti griežtesnes „pagaminta Europoje“ taisykles, kurias siūlo vadinamasis pramonės spartinimo aktas. Idėja paprasta: viešos paramos elektromobiliui — tik tada, jei automobilis tikrai europinis. Svarstomi reikalavimai: surinkimas ES, 70 % komponentų vertės (be baterijos) iš ES, 50 % europinio turinio elektrinėje jėgos pavaroje ir pagrindinėje elektronikoje, o baterijoje — pradžioje trys europiniai komponentai, po trejų metų penki. Tikrasis adresatas — pigūs kinų elektromobiliai.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo Vokietijos ir Prancūzijos spaudos pranešimus apie šį susitarimą — skaičiai juose sutampa, bet oficialaus patvirtinimo kol kas nėra.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
Lietuva vidaus degimo variklių negamina, todėl čia ginčas yra ne dėl darbo vietų, o dėl kainos ir pasirinkimo. Skaičiai rodo, kodėl. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjį šalyje įregistruota 2,6 tūkst. lengvųjų elektromobilių — 39,5 % daugiau nei prieš metus, o visas elektrifikuotų lengvųjų automobilių parkas per metus pakilo nuo 40,2 iki 62,9 tūkst. Ir vis tiek jie sudaro vos 3,24 % viso parko, o grynieji elektromobiliai — 1,64 %.
Augimas spartus, bazė maža. Jei po 2035-ųjų salonuose liks maždaug ketvirtis ar net trečdalis automobilių su varikliu, Lietuvos pirkėjas tai pajus pirmiausia kaip ilgesnį perėjimo laiką ir platesnį naudotų automobilių pasirinkimą po dešimtmečio. Sunku nepastebėti, kad 2035-ųjų formulę rašo šalys, kurios automobilius gamina, o gyventi su ja teks ir toms, kurios juos tik perka.
Kada bus žinoma galutinė formulė
Pozicija dar nėra sprendimas. Prancūzija ir Vokietija bendrą liniją ketina pateikti ES vadovų susitikime jau šią savaitę, spalio 15–16 d. Europos Parlamento plenarinis balsavimas numatytas lapkričio 23 d., Tarybos bendroji pozicija — gruodžio 11 d. Reglamento pakeitimui reikės kvalifikuotos daugumos: 15 valstybių, atstovaujančių 65 % ES gyventojų. Dviejų didžiųjų balsų tam nepakanka — be sąjungininkų formulė dar gali keistis.
Briuselyje reglamento tekstas dar neperrašytas. Bet dvi stipriausios ES ekonomikos jau sutarė — ir kiekviena šio tikslo peržiūra iki šiol jį ne griežtino, o atlaisvino.