Dvidešimt metų senumo miesto hečbekas turėtų kainuoti tiek, kiek jame liko metalo. Naudotas „Toyota Yaris“ šios logikos nesilaiko. Olandų leidinio „AutoWeek“ vertinimu, pirmosios kartos modelis nukrenta žemiau 1 500 eurų tik vienu atveju – kai kėbulas atrodo aptriušęs. Tvarkingesni egzemplioriai tos ribos nepasiekia net su 250 000 kilometrų rida.
Lietuvoje logika ta pati, tik skelbimų kainos savos. Ir jas lemia visai ne rida.
Kodėl 1 500 eurų – ne atsitiktinė riba
Pirmoji karta (gamyba 1999–2005 m., kėbulo kodas „Toyota Yaris XP10“) naudotų automobilių rinkoje užima keistą vietą. Automobilis techniškai paprastas, dalys pigios, o pirkėjų, kuriems reikia tiesiog riedančio ir techninę apžiūrą išlaikančio automobilio, pas mus netrūksta. Kol tokia paklausa yra, kaina nekrenta iki laužo vertės.
Antra priežastis – reputacija, kurią šis modelis užsitarnavo per du dešimtmečius. Mechanikai tvirtina, kad būtent paprasta konstrukcija ir grandininis paskirstymo mechanizmas padaro šį hečbeką vienu iš nedaugelio dvidešimtmečių, kuriuos dar verta remontuoti. Nebrangus remontas išlaiko automobilį kelyje, o kelyje esantis automobilis išlaiko kainą.
Kiek naudotas „Toyota Yaris“ kainuoja Lietuvoje
Redakcija peržiūrėjo šios kartos skelbimus „Autoplius“ portale. Pigiausi variantai prasideda maždaug nuo 900 eurų – tai 2000 m. automobilis su 1,0 l benzininiu varikliu ir mechanine pavarų dėže. Vidurinę nišą užima 2002 m. egzempliorius su 1,3 l (63 kW) varikliu, automatine transmisija ir 204 000 km rida: prašoma 1 880 eurų. Už 2003 m. automobilį Panevėžyje prašoma apie 1 990 eurų.
Bet ar beveik du tūkstančiai eurų už dvidešimt trejų metų miesto hečbeką – dar sveika rinka? Tiesiogine prasme – ne. Netiesiogine – tai tiesiog atspindys, kiek Lietuvoje trūksta pigių ir patikimų automobilių.
Mazgai, kurie laiko šio hečbeko vertę
Visi šios kartos benzininiai varikliai yra su grandininiu paskirstymu, ne diržu. Tai reali santaupa: nereikia kas 100–150 tūkst. kilometrų atiduoti kelių šimtų eurų už diržo ir vandens pompos komplektą.
- 1,0 l (53 kW) – labiausiai paplitęs, ekonomiškiausias, bet lėtas už miesto ribų;
- 1,3 l (63 kW) – protingas kompromisas, dažniausiai pasitaikantis su automatine ar robotizuota dėže;
- 1,5 l – retas sportinės versijos variklis, Lietuvoje praktiškai nerandamas.
Pakaba – paprasta ir nebrangi. Priekyje – tipinės statramstinės atramos, gale – sija. Servisų atstovai pastebi, kad tokios konstrukcijos remontas retai pereina trijų šimtų eurų ribą.
Kur šis modelis pralaimi
Korozija. Tai vienintelis dalykas, kuris šios kartos „Yaris“ kainą nuleidžia žemiau 1 500 eurų. Naudotų automobilių gedimų apžvalgose fiksuojama, kad slenksčiai, galinės ratų arkos ir bagažinės durys rūdija pirmiausia, o rimtesnio kėbulo remonto kaina siekia nuo 300 iki 2 000 eurų – priklausomai nuo to, kiek metalo dar liko.
Automobilis – 1 500 eurų. Slenksčių remontas – iki 2 000. Spėkite, kiek tokių važinėja neremontuotų.
Robotizuota pavarų dėžė ir prietaisų skydelis
Jei skelbime nurodyta „automatinė“, pasitikslinkite, ar tai ne robotizuota „Multimode“ dėžė. Savininkų forumuose ir serviso duomenų bazėse ši transmisija minima dėl sankabos aktuatoriaus gedimų: fiksuojamas klaidos kodas P0900, o automobilis vairavimo metu gali pats persijungti į neutralią pavarą. Miesto spūstyse ši dėžė dyla greičiau.
Antra tipinė bėda – centrinis skaitmeninis prietaisų skydelis. Savininkai praneša apie protarpiais užgęstantį spidometrą; dažniausia priežastis yra greičio jutiklis arba kontaktai, o ne pats skydelis.
Ką apžiūrėti prieš atiduodant 1 500 eurų
Šios kartos automobiliui amžius jau nebe rodiklis. Rodiklis – kiek jame liko sveiko metalo.
- Slenksčiai iš apačios ir galinių arkų vidinė pusė – ne tik lakas, bet ir prakišimas pirštu;
- Bagažinės durų apatinis kraštas ir numerio apšvietimo zona;
- Sausas kilimėlis bagažinėje ir po galinės sėdynės danga;
- Pavarų dėžės tipas dokumentuose ir realus persijungimų sklandumas šaltu varikliu;
- Prietaisų skydelio parodymai važiuojant, ne tik stovint.
Rida šiuo atveju mažiau svarbi nei serviso istorija. Tokio automobilio variklis dažnai pergyvena kėbulą – ir būtent todėl rinkoje tiek daug techniškai gyvų, bet rūdžių suėstų egzempliorių.
Ką ši kaina pasako apie Lietuvos rinką
Pagal Lietuvos automobilių rinkos statistiką, šalies lengvųjų automobilių parko vidutinis amžius šiemet rugsėjį buvo 16,8 metų, o beveik trečdalis automobilių jau perkopė dvidešimtmetį. ES vidurkis nesiekia trylikos metų. Techninės apžiūros duomenys tą patvirtina iš kitos pusės: iš pirmo karto ją išlaiko tik apie 54 procentus lengvųjų automobilių.
Redakcijos vertinimu, tai, kad 1999–2005 m. japoniškas hečbekas Lietuvoje vis dar kainuoja daugiau kaip 1 500 eurų, pasako daugiau apie rinką nei apie patį automobilį. Kai naujesnių pigių variantų tiesiog nėra, dvidešimtmetis „Yaris“ tampa ne nostalgija, o praktiniu pasirinkimu – ir kainuoja atitinkamai.