Spalio rytas, automobilis po klevu, variklio dangtis nuklotas geltonais lapais. Atrodo net gražu. Bet lapai ant automobilio – ne vien estetikos reikalas: po pirmo lietaus jie suveikia kaip šlapias kompresas, prispaustas prie lako. Kuo ilgiau toks lapas ten guli, tuo didesnė tikimybė, kad nuplovus liks žymė.
Blogiausia, kad iš karto to nepamatai. Dėmė išlenda vėliau – jau nuplautame ir išdžiūvusiame kėbule, tiksliai tokios formos, kokios buvo lapas.
Sausas lapas nekenkia – viską pradeda vanduo
Sausas lapas ant variklio dangčio yra tiesiog šiukšlė. Nupūtei, nukrito, pamiršai. Problema atsiranda tada, kai jį sušlapina lietus ar nakties rasa: iš lapo pradeda išsiskirti taninai, organinės rūgštys ir pūvančios medžiagos, o visa tai lieka prispausta prie lako paviršiaus.
Užsienio automobilių priežiūros specialistai nurodo, kad šlapi, pūvantys lapai aiškiai matomą žymę ant lako gali palikti per 24–48 valandas. Lietuvos rudenį tai beveik užprogramuotas scenarijus: lapas užkrenta, naktį palyja, o dieną niekas nenudžiūsta, nes temperatūra žema ir oras prisotintas drėgmės. Savaitgalį po medžiu stovėjęs automobilis pirmadienio rytą gali turėti kelias dešimtis tokių mažų kompresų.
Bet ar dvi dienos tikrai tiek mažai? Tai maždaug tiek, kiek automobilis stovi prie darbo ar namų, kol savininkas planuoja jį nuplauti „kai bus laiko“. Šviežią dėmę dar nuima kokybiškas plovimas ir vaško sluoksnis. Jei lapas gulėjo kelias savaites ir žymė jaučiama pirštu kaip negilus įdubimas, kalba jau ne apie plovimą, o apie poliravimą – lakas pažeistas, ne tik nusidažęs.
Lapai ant automobilio brėžia ne tik laką
Antra bėda visai ne cheminė. Lapkočiai, šakelės ir prie lapų prilipęs smėlis yra abrazyvūs. Kai jie braukomi sausai – ranka, pirštine ar šluoste – slysta kėbulu kaip švitrinis popierius. Rezultatas: mikroįbrėžimų tinklelis, kuris po poros mėnesių saulėje matosi kaip pilkšvas šydas. Tie patys lapkočiai brėžia ir stiklus, ir plastikinius buferius.
Daugelis iš mūsų tą darė – nubraukė lapą ranka ir nuėjo. Padarytas brūkšnys pastebimas tik kitą pavasarį, kai saulė atsistoja aukščiau ir apšviečia kėbulą iš šono.
Kur lapai kaupiasi nematomai
Kėbulas – tik pusė problemos. Lietuvos servisų specialistai pastebi, kad rudenį brangesni gedimai kyla ne nuo dėmių, o nuo lapų, kurių niekas nemato: jie susikaupia vandens nutekėjimo kanaluose po priekiniu stiklu, po plastikinėmis grotelėmis, stoglangio latakuose ir variklio skyriaus kampuose.
Užsikišus kanalams vanduo nebeišbėga. Jis stovi, randa kelią po tarpinėmis, sušlampa salono filtras, langai pradeda rasoti iš vidaus, o metalas po apdaila lėtai rūdija. Serviso meistras, su kuriuo kalbėjomės, tai patvirtino: nuolat rasojantys langai rudenį dažnai yra ne vėdinimo, o užkištų nutekėjimo kanalų problema. Ir gera žinia čia tik viena – tą vietą galima patikrinti pačiam, atidarius gaubtą.
Ką daryti su lapais ant variklio dangčio
Veiksmai paprasti, bet svarbi jų tvarka.
- Nurinkite, o ne braukite. Lapą kelkite už lapkočio arba nupūskite – nebraukykite per sausą paviršių.
- Prieš valant pašlakstykite vandeniu. Vanduo pakelia prilipusį lapą ir smėlį, todėl jie nebešlifuoja lako.
- Dėmės imkitės iš karto. Šviežią žymę paprastai pašalina įprastas plovimas, užsistovėjusiai jau reikia poliravimo.
- Vaškas ar keramika veikia kaip barjeras. Sluoksnis neleidžia rūgštims prisigerti į laką, todėl rudenį jis naudingesnis nei vasarą.
- Išrinkite nutekėjimo kanalus. Apžiūrėkite zoną po priekinio stiklo apačia ir išvalykite lapus dar prieš pirmus šalčius.
Lengva pamiršti dvi vietas: po valytuvų svirtimis ir stoglangio latakus. Būtent ten lapas sulaiko vandenį ilgiausiai – kartais savaitėmis.
Gal ir smulkmena. Kol nepamatai dėmės, kurios forma tiksliai atitinka lapą, gulėjusį ant variklio dangčio.
Spalis ir lapkritis – du skirtingi scenarijai
Spalį lapai dar dažniausiai sausi ir lengvi – nupučiami per minutę. Lapkritį jie šlapi, prilipę ir pusiau sutrešę: kaip tik tada, kai kenkia labiausiai, juos ir sunkiausia nuimti nepadarant žalos. Jei automobilis stovi gatvėje po liepomis ar klevais, lapkritį variklio dangtį teks nurinkti kas kelias dienas, o ne kas kelias savaites.
Lapų žymės savaime neišnyks ir per žiemą nepagerės – priešingai, prie jų prisidės druska ir drėgmė. Palikti jas iki pavasario reiškia rinktis nebe tarp plovimo ir nieko, o tarp poliravimo ir perdažymo.
