Rudenį daugelis vairuotojų susiduria su netikėta situacija: automobilis važiuoja įprastai, padangos atrodo tvarkingos, tačiau prietaisų skydelyje staiga užsidega geltonas simbolis, primenantis padangą su šauktuku. Neretai tai nutinka ryte, po vėsesnės nakties. Ar tai reiškia, kad padanga pradurta, ar pakanka papildyti oro?
Priežastis gali būti paprastesnė, nei atrodo. Krintant oro temperatūrai mažėja ir slėgis padangose. Tačiau specialistai perspėja, kad vien pasikeitusiu oru tokio įspėjimo aiškinti negalima – pirmiausia būtina įsitikinti, kad padanga nepažeista.
Kodėl atšalus orams padangose sumažėja slėgis?
Padangos viduje esantis oras reaguoja į temperatūros pokyčius. Kai temperatūra krinta, esant panašioms kitoms sąlygoms, mažėja ir oro slėgis. Tai įprastas fizikinis reiškinys, nesusijęs su konkrečiu automobilio gamintoju ar padangų prekės ženklu.
Lenkijos automobilių portalas „Interia“ primena orientacinę taisyklę: temperatūrai sumažėjus maždaug 10 °C, slėgis padangoje gali sumažėti apie 0,1 baro.
Pavyzdžiui, jeigu šiltą rugsėjo dieną padangos buvo pripūstos iki 2,3 baro, o spalį temperatūra gerokai nukrito, šaltose padangose slėgis gali būti mažesnis. Tikslus pokytis priklauso nuo pradinio slėgio, temperatūros ir matavimo sąlygų.
Ypač dažnai tai pastebima tada, kai padangų slėgis jau prieš atvėsimą buvo arti mažiausios automobilio gamintojo rekomenduojamos vertės.
Tokiu atveju temperatūros pokyčio gali pakakti, kad automobilio slėgio kontrolės sistema užregistruotų nukrypimą ir parodytų įspėjimą.
Ką iš tikrųjų reiškia geltona padangos lemputė?
Daugelyje šiuolaikinių automobilių įrengta TPMS sistema – padangų slėgio stebėjimo sistema. Jos užduotis yra įspėti vairuotoją apie galimą slėgio sumažėjimą arba sistemos veikimo sutrikimą.
Vokietijos automobilių klubas ADAC aiškina, kad automobiliuose naudojami du pagrindiniai slėgio stebėjimo būdai.
Tiesioginio matavimo sistema
Šiuo atveju kiekviename rate sumontuoti jutikliai matuoja padangos slėgį, o dažnai ir temperatūrą. Informacija perduodama automobilio elektronikai.
Kai kuriuose automobiliuose vairuotojas ekrane gali matyti kiekvienos padangos slėgį atskirai. Tai leidžia greičiau nustatyti, kuriame rate atsirado problema.
Netiesioginio matavimo sistema
Tokioje sistemoje atskirų slėgio jutiklių padangose gali nebūti. Vietoj jų automobilio elektronika analizuoja ratų sukimosi greičio ir kitų parametrų pokyčius, naudodama stabdžių antiblokavimo sistemos jutiklių informaciją.
Jeigu padangos slėgis sumažėja, gali pasikeisti jos riedėjimo savybės. Sistema tokius skirtumus atpažįsta ir perspėja vairuotoją.
Tačiau netiesioginė sistema ne visada gali tiksliai parodyti, kuri padanga kelia problemų. Todėl gavus įspėjimą rekomenduojama patikrinti visus keturis ratus.
Ar galima važiuoti, kai dega padangų slėgio įspėjimas?
Atsakymas priklauso nuo situacijos. Vienodas įspėjimo simbolis gali reikšti tiek nedidelį slėgio sumažėjimą, tiek rimtesnį padangos pažeidimą.
Jeigu automobilis pradėjo traukti į vieną pusę, pasikeitė vairavimo pojūtis, girdimas neįprastas garsas arba viena padanga akivaizdžiai subliuškusi, būtina kuo greičiau saugiai sustoti.
Važiuoti su stipriai išsileidusia padanga pavojinga. Taip galima sugadinti padangos karkasą, ratlankį ir prarasti automobilio kontrolę.
Jeigu automobilis važiuoja įprastai, o visos padangos vizualiai atrodo tvarkingos, reikia saugioje vietoje patikrinti jų slėgį. Jei iki matavimo vietos būtina važiuoti, tai daryti galima tik įsitikinus, kad nėra akivaizdaus pavojingo pažeidimo, ir laikantis automobilio gamintojo nurodymų.
Svarbu prisiminti, kad vien iš akies ne visada įmanoma pastebėti net ir reikšmingą slėgio sumažėjimą.
Kaip teisingai pamatuoti padangų slėgį?
Patikimiausi rezultatai gaunami matuojant šaltų padangų slėgį. Tai reiškia, kad automobilis prieš matavimą turėtų būti stovėjęs pakankamai ilgai arba nuvažiavęs tik labai trumpą atstumą.
Važiuojant padangos įkaista, todėl jų viduje padidėja oro slėgis. Dėl šios priežasties matavimas po ilgos kelionės gali neatspindėti gamintojo nurodytų šaltų padangų parametrų.
Rekomenduojama laikytis tokios tvarkos:
- Surasti automobilio gamintojo nurodytas slėgio vertes.
- Patikrinti visų keturių padangų slėgį.
- Palyginti rodmenis su rekomenduojamomis reikšmėmis.
- Jeigu reikia, papildyti oro iki nustatyto slėgio.
- Patikrinti, ar nėra matomų padangų ir ventilių pažeidimų.
- Jei to reikalauja automobilio sistema, atlikti TPMS kalibravimą.
Rekomenduojamas slėgis paprastai nurodomas vairuotojo durelių angoje, degalų bako dangtelio vidinėje pusėje arba automobilio naudojimo instrukcijoje.
Priekinių ir galinių padangų slėgis gali skirtis. Taip pat gali būti numatytos skirtingos vertės įprastai ir visiškai pakrautai transporto priemonei.
Kodėl nereikėtų vadovautis skaičiumi ant padangos šono?
Ant padangos šoninės sienelės galima rasti įvairių techninių žymėjimų, įskaitant didžiausią leistiną slėgį tam tikromis sąlygomis.
Tačiau ši vertė nėra universali rekomendacija konkrečiam automobiliui. Kasdieniam naudojimui reikia vadovautis transporto priemonės gamintojo nurodymais.
Per didelis slėgis gali pabloginti važiavimo komfortą, pakeisti padangos sąlyčio su keliu pobūdį ir lemti netolygų dėvėjimąsi.
Per mažas slėgis didina padangos deformaciją, šilumos išsiskyrimą ir pasipriešinimą riedėjimui.
Netinkamas slėgis gali padidinti degalų sąnaudas
Padangų slėgis svarbus ne tik saugumui, bet ir automobilio eksploatavimo išlaidoms.
ADAC duomenimis, maždaug 0,5 baro per mažas slėgis, priklausomai nuo automobilio ir jo sąnaudų, gali padidinti degalų sunaudojimą apie 0,2–0,4 litro 100 kilometrų.
Vairuotojui, kuris kasmet nuvažiuoja 15 000 kilometrų, net ir palyginti nedidelis sąnaudų padidėjimas ilgainiui gali reikšti papildomas išlaidas.
Dar viena problema – padangų dėvėjimasis. Važinėjant su netinkamu slėgiu padangos gali susidėvėti greičiau ir netolygiai.
Taigi kelių minučių patikra gali padėti ne tik sumažinti riziką kelyje, bet ir išvengti bereikalingų išlaidų.
Slėgį papildėte, tačiau lemputė neužgęsta?
Tokiu atveju nereikėtų iš karto manyti, kad sugedo jutiklis. Kai kuriuose automobiliuose slėgio stebėjimo sistemą po padangų pripūtimo reikia iš naujo inicializuoti.
Ši funkcija gali būti pasiekiama automobilio multimedijos ekrane, prietaisų skydelio meniu arba naudojant atskirą mygtuką.
Tačiau prieš atliekant kalibravimą būtina įsitikinti, kad visose padangose nustatytas tinkamas slėgis. Priešingu atveju sistema gali įsiminti netinkamus parametrus kaip atskaitos tašką.
Jeigu įspėjimas išlieka arba netrukus vėl pasirodo, reikėtų patikrinti, ar padanga nepraleidžia oro, ar nepažeistas ventilis ir ar tinkamai veikia pati stebėjimo sistema.
Vien ištrinti įspėjimą, nepašalinus jo priežasties, nėra saugus sprendimas.
Ką Lietuvos vairuotojams verta padaryti spalį?
Lietuvoje ruduo dažnai pasižymi ryškiais temperatūros svyravimais. Vieną dieną oro temperatūra gali būti dviženklė, o kitą rytą priartėti prie nulio.
Dėl tokių pokyčių padangų slėgį verta tikrinti dažniau, ypač jei automobilis daugiausia naudojamas trumpoms kelionėms mieste.
ADAC rekomenduoja padangų slėgį tikrinti maždaug kas dvi savaites. Papildomai tai naudinga padaryti prieš ilgesnę kelionę ir pasikeitus automobilio apkrovai.
Jeigu artimiausiomis savaitėmis planuojate keisti vasarines padangas žieminėmis, po ratų keitimo taip pat būtina patikrinti slėgį ir, jei reikia, iš naujo nustatyti stebėjimo sistemą.
Vairuotojams svarbu nepamiršti, kad Lietuvoje lengviesiems automobiliams nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti vasarines padangas. Todėl spalį verta pasirūpinti ne tik slėgiu, bet ir pasirengimu žiemos sezonui.
Svarbiausia – neignoruoti įspėjimo
Rudenį užsidegusi padangų slėgio lemputė nebūtinai reiškia rimtą gedimą. Kartais ją suaktyvina natūralus slėgio sumažėjimas atvėsus orams.
Tačiau tiksliai nustatyti priežastį galima tik patikrinus padangas. Jei slėgis sumažėjęs, jį reikia sureguliuoti, o pasikartojantį oro praradimą ištirti.
Reguliari padangų priežiūra yra vienas paprasčiausių būdų pasirūpinti automobilio saugumu, ekonomiškumu ir ilgesniu padangų tarnavimo laiku.