85 decibelai. Tiek leidžiama „pasakyti“ automobiliui, kai jis pravažiuoja pro naujos kartos triukšmo radarą, kuris greičio apskritai nematuoja. Prancūzijoje tokie prietaisai jau stovi miestų gatvėse ir laukia tik paskutinio leidimo pradėti rašyti baudas.
Lietuvoje tokių radarų nėra. Tačiau mūsų taisyklės triukšmui nėra abejingos: Kelių eismo taisyklėse yra punktas, kurį prisimena retas vairuotojas. O jis taikomas kiekvienam, kuris pakeitė duslintuvą ar važinėja su prakiurusiu.
Mikrofonai vietoj greičio matuoklio
Sistemą „Hydre“ sukūrė Paryžiaus regiono triukšmo stebėsenos asociacija „Bruitparif“. Prietaisą sudaro mikrofonų rinkinys ir kamera: mikrofonai užfiksuoja garso šaltinį, o kamera nufotografuoja to automobilio ar motociklo valstybinio numerio ženklą. Greitis čia nesvarbus. Galima važiuoti ir 40 km/val., bet jei duslintuvas riaumoja garsiau nei leidžiama, prietaisas tai užfiksuos.
Kokia riba ir kam ji skirta
2023 m. liepą Prancūzijoje patvirtintas slenkstis – 85 dB gyvenvietėse, kuriose leistinas greitis yra 50 km/val. Taikinys aiškus: pakeisti, „ištiesinti“ duslintuvai ir per daug triukšmingi varikliai. Prancūzų portalas „Motorsactu“ pabrėžia, kad vairuotojams su gamykliniu duslintuvu baimintis nėra ko.
Baudos dar laukia homologacijos
Teisinis pagrindas atsirado 2019 m., kai Prancūzijos mobilumo įstatymas (LOM) leido eksperimentuoti su automatine triukšmo kontrole. 2022 m. sausio dekretas šį pažeidimą įrašė į Kelių eismo kodeksą. Nuo tada bandymus vykdo septynios savanoriškai prisijungusios bendruomenės, o 27 Didžiojo Paryžiaus savivaldybėse stovi vadinamieji pedagoginiai radarai, kurie rodo triukšmo lygį, bet protokolų nerašo.
Kad baudos būtų teisėtos, prietaisą turi homologuoti metrologai. Nacionalinė metrologijos ir bandymų laboratorija LNE bandymus Montlhéry trasoje pradėjo 2025 m. pabaigoje, o leidimo tikimasi 2026 m. eigoje. Tada pažeidėjo laukia 135 € bauda (greitai sumokėjus – 90 €), taškai nenuskaičiuojami. Iš pradžių baudas planuota pradėti skirti per dvejus metus nuo įstatymo priėmimo, tačiau grafikas gerokai nuslydo.
Triukšmo radaro Lietuvoje nėra, KET reikalavimas – yra
KET 235 punktas trumpas: „Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų transporto priemonės neviršytų teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio.“ Atsakomybė tenka vairuotojui. Ir ji galioja jau dabar.
Ar tai reiškia, kad už garsų duslintuvą Lietuvoje gresia tokia pati bauda kaip Prancūzijoje? Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo ANK tekstą: atskiro straipsnio, skirto būtent triukšmingai išmetimo sistemai, kodekse nėra. Triukšmas neįrašytas ir į KET 234 punkto sąrašą, kuriame išvardyti gedimai, dėl kurių važiuoti draudžiama (stabdžiai, vairo mechanizmas, sukabinimo įtaisas, valytuvas, žibintai).
Todėl lieka dvi normos. ANK 417 str. 7 d. už KET pažeidimus, išskyrus kodekse atskirai numatytuosius, numato 10–12 € baudą. ANK 48 str. 1 d. už triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą numato nuo 100 iki 600 €, o pakartotinai – nuo 500 iki 1 000 €. Kurią normą taikyti konkrečiu atveju, sprendžia pareigūnas, o kilus ginčui – teismas. Jei būtų taikoma bendroji ANK 417 straipsnio norma, skirtumas su Prancūzija ryškus: ten 135 €, čia – iki 12 €.
Ne tik triukšmas: ką kameros mato be greičio
Triukšmo kontrolė – tik viena naujos kartos kryptis. Europoje bandomos kameros, atpažįstančios telefoną vairuotojo rankoje ar neprisegtą saugos diržą. Lietuvoje šiuos pažeidimus kol kas dažniausiai fiksuoja pareigūnai, sustabdę automobilį, tačiau sankcijos jau aiškios:
- telefonas rankoje važiuojant – pagal ANK 417 str. 3 d. bauda nuo 60 iki 90 €, taip pat gali būti atimta teisė vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių (laisvų rankų įranga su telefonu laikiklyje ir automobilio įranga leidžiamos);
- neprisegtas saugos diržas – pagal ANK 432 str. 1 d. bauda nuo 30 iki 50 €, o pakartotinai – nuo 60 iki 90 € ir galimas teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki dviejų mėnesių.
Redakcijos vertinimu, KET 235 punktas be aiškios sankcijos ir be automatinės kontrolės kol kas labiau primena gerą norą nei veikiančią taisyklę. Prancūzija parodė, kiek laiko užtrunka tai pakeisti: nuo 2019 m. įstatymo iki homologacijos bandymų praėjo šešeri metai. Lietuvoje KET reikalavimas jau yra, o automatinio prietaiso, kuris jį tikrintų kelyje, kol kas nėra.
