Pigesnis litras dar nereiškia pigesnio kilometro. Sutaupo ne pačios dujos, o variklis, kuris jas ištveria, – ir ne visi varikliai dujoms tinka vienodai. Vieniems dujų įranga tampa kelerių metų taupymo priemone, kitiems – lėtu vožtuvų naikinimu, kurio sąskaita ateina gerokai vėliau nei pirmasis pigus bakas.
Tema vėl aktuali. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) spalio 9 d. duomenimis, vidutinė benzino kaina degalinėse siekė 1,91 €/l, o suskystintų naftos dujų – 0,85 €/l. Lenkijos portalas moto.pl, remdamasis autocentrum.pl sudarytu sąrašu, įvardijo keturis benzininius variklius, kurie su dujomis sugyvena geriausiai. Dauguma jų dažnai sutinkami ir Lietuvos naudotų automobilių rinkoje.
Ką dujos daro su varikliu
Dujų oktaninis skaičius siekia apie 110, o jos dega karščiau nei benzinas – taip nurodo autocentrum.pl. Variklis nuo to nesugenda per naktį. Didžiausią krūvį perima vožtuvai ir jų lizdai: jie dėvisi greičiau, šiluminis vožtuvų tarpelis mažėja, ir jei niekas jo neištaiso, vožtuvas nebeužsidaro sandariai. Toliau – perkaitęs vožtuvo kraštas, krentantis suspaudimas ir, kraštutiniu atveju, sudegęs vožtuvas.
Todėl mechanikai pirmiausia žiūri į tris dalykus. Pirmas – įpurškimo tipas: paskirstytasis (netiesioginis) įpurškimas dujoms tinka geriausiai, nes dujų purkštukai montuojami įsiurbimo kolektoriuje, šalia benzino purkštukų. Antras – hidrauliniai vožtuvų tarpelių kompensatoriai, kurie dėvėjimąsi išlygina patys. Trečias – paprasta konstrukcija be sistemų, jautriai reaguojančių į kitokį degalų mišinį.
Tiesioginio įpurškimo varikliai dujomis važiuoti gali, bet jiems reikia brangesnės įrangos, o purkštukams vėsinti dalis benzino deginama ir važiuojant dujomis. Sutaupymas tirpsta. Atsipirkimas tolsta.
Keturi varikliai, kuriuos mechanikai vadina patikrintais
„Volkswagen“ 1.6 MPI
Paprastas atmosferinis variklis su paskirstytuoju įpurškimu ir hidrauliniais kompensatoriais. Autocentrum.pl jį vadina vienu dėkingiausių ketvirtos kartos dujų įrangai. Šis variklis buvo montuojamas „Volkswagen Golf“, „Volkswagen Passat“, „Volkswagen Touran“, „Škoda Octavia“, „Seat Leon“, „Seat Toledo“ ir „Audi A3“, todėl pasirinkimas Lietuvos skelbimuose platus. Naujuose automobiliuose jo nebeliko.
Dalys pigios, priežiūra paprasta. Silpnosios vietos – alyvos nuotėkiai, užsiteršusi droselinė sklendė ir uždegimo ritės. Prieš montuojant dujų įrangą patariama patikrinti uždegimo sistemą, žvakes, suspaudimą cilindruose ir kuro korekcijas, o tik tada derinti dujų valdiklį. Lenkijoje įranga šiam varikliui kainuoja apie 3 500 zlotų.
„Toyota“ Valvematic 1.6, 1.8 ir 2.0
Šie varikliai montuoti „Toyota Auris“, „Toyota Avensis“ ir „Toyota RAV4“. Jų pranašumas – hidraulinis vožtuvų tarpelių reguliavimas, todėl brangių reguliavimų važinėjant dujomis prireikia rečiau.
Spąstai slypi pavadinime. Valvematic nėra tas pats, kas senesnis VVT-i: senesniuose VVT-i varikliuose vožtuvai reguliuojami keičiant plokšteles, todėl dujų įrangos priežiūra jiems sudėtingesnė ir brangesnė. Perkant naudotą „Toyota“ su dujomis, variklio versiją verta pasitikslinti pagal dokumentus, o ne pagal pardavėjo žodžius.
„Subaru“ EJ ir FB serijų varikliai
Priešpriešinių cilindrų 2.0 ir 2.5 litro varikliai iš EJ ir naujesnės FB serijų laikomi patvariais ir su dujomis sutaria gerai. Jų rasite „Subaru Forester“, „Subaru Outback“ ir „Subaru Impreza“. Čia ypač svarbi konkreti versija: prieš montuojant reikia išsiaiškinti, kaip joje reguliuojami vožtuvai ir kokios priežiūros reikalauja gamintojas. Montuotojo reklamoje dujos tinka bet kuriam varikliui. Vožtuvai mano kitaip.
„Renault“ 1.0 TCe
Vienintelis šiame sąraše modernus mažo darbinio tūrio turbovariklis. Jis turi paskirstytąjį įpurškimą ir buvo vienas iš nedaugelio naujų variklių, kuriuos gamintojas siūlė su gamykline dujų įranga, – tokią galima rasti kai kuriuose „Renault“ ir „Dacia“ modeliuose. Dujų jis sunaudoja apie 7–8 l/100 km, o spalio 9 d. LEA kainomis tai 5,95–6,80 € šimtui kilometrų.
Tačiau hidraulinių kompensatorių šis variklis neturi. Vožtuvų tarpelius reikia periodiškai tikrinti, o alyvą keisti ne rečiau kaip kas 15 000 km. Autocentrum.pl pastebi, kad nemažai savininkų nuvažiuoja apie 200 000 km be vožtuvų reguliavimo, bet tai patirtis, ne garantija.
O kas, jei jūsų variklio šiame sąraše nėra?
Varikliai dujoms ir realus sutaupymas Lietuvoje
Dujų litras kainuoja mažiau nei pusę benzino litro, tačiau važiuojant jų sudeginama daugiau. Autocentrum.pl duomenimis, dujomis važiuojantis automobilis sunaudoja apie 15 % daugiau degalų nei benzinu. Be šios pataisos bet koks skaičiavimas būtų per daug optimistinis.
Paimkime automobilį, kuris sudegina 7 l benzino 100 km. Dujų jam reikės apie 8,05 l. Spalio 9 d. LEA kainomis šimtas kilometrų benzinu kainuoja 13,37 €, dujomis – 6,84 €. Skirtumas siekia 6,53 € kas šimtą kilometrų, o nuvažiavus 20 000 km per metus susidaro apie 1 300 eurų.
Lietuvoje kokybiškos ketvirtos kartos dujų įrangos montavimas, rinkoje skelbiamomis kainomis, prasideda maždaug nuo 800 eurų. Pagal aukščiau pateiktą skaičiavimą tokia suma atsiperka maždaug po 12–13 tūkst. km. Neįskaičiuota benzino dalis užvedant šaltą variklį, dujų filtrai ir dažnesnė uždegimo sistemos priežiūra, todėl realus atsipirkimas kiek ilgesnis. Kas per metus nuvažiuoja 5 000 km, investicijai susigrąžinti prireiks maždaug dvejų su puse metų, o su papildomomis išlaidomis – ir daugiau.
Autocentrum.pl primena dar vieną sąlygą: sutaupymas galioja tik tada, kai variklis tvarkingas, o įranga parinkta ir sumontuota teisingai.
Ką patikrinti prieš montuojant
Net tinkamas variklis neišgelbės, jei pats automobilis pavargęs. Mechanikai rekomenduoja prieš montavimą įvertinti:
- įpurškimo tipą – paskirstytasis ar tiesioginis;
- kaip reguliuojami vožtuvai – hidrauliniais kompensatoriais ar plokštelėmis;
- suspaudimą cilindruose ir uždegimo sistemos būklę (žvakės, ritės, laidai);
- kuro korekcijas – jas galima nuskaityti OBD diagnostikos įranga;
- ar montuotojas suteikia garantiją ir derina įrangą konkrečiam varikliui.
Formalumų irgi nepamirškite. Sumontuota dujų įranga turi atsirasti automobilio registracijos duomenyse, o pakeitimai įforminami „Regitroje“. Techninės apžiūros metu tikrinamas baliono galiojimas, sistemos sandarumas ir montavimo kokybė. Pasibaigęs baliono sertifikatas ar nesandari sistema – pakankama priežastis apžiūros neįveikti.
Perkant naudotą automobilį su jau sumontuota įranga, tvarka ta pati, tik atvirkščia: pirmiausia dokumentai ir baliono galiojimas, paskui variklio būklė. Pigiau įsigytas automobilis su dujomis gali tapti brangiausiu pirkiniu, jei vožtuvai jau pradegę.
Lenkija dujomis vis dar važiuoja, bet vis atsargiau
Lenkijoje, CEP ir IBRM Samar duomenimis, 2025 m. gruodžio pabaigoje buvo įregistruota daugiau kaip 2,3 mln. lengvųjų automobilių su dujų įranga. Autocentrum.pl pastebi, kad šis skaičius pamažu mažėja: dujoms tinkamų variklių naujuose automobiliuose lieka vis mažiau, o stipriai turbinuotiems varikliams prasmingesnė gamyklinė, dujoms suprojektuota sistema.
Lietuvos vairuotojui iš to verta pasiimti vieną išvadą. Dujų įrangos pirkimas iš esmės yra variklio pasirinkimas, o ne vien balionas bagažinėje.
Redakcijos vertinimu, dujos šiandien – ne universalus taupymo receptas, o sprendimas tiems, kurie daug važiuoja ir turi automobilį su paprastu paskirstytojo įpurškimo varikliu. Tokiems vairuotojams keturi čia aprašyti varikliai – vienas saugesnių kelių į pigesnį kilometrą, o visiems kitiems pirmiausia reikėtų pasiskaičiuoti, užuot pasikliovus montuotojo pažadu.