„Kiekvieną keliams priklausantį eurą skirsime jų būklei gerinti“, – taip susisiekimo ministras Juras Taminskas pristato kelių biudžetą 2027-iesiems. Pažadas skamba užtikrintai. Tačiau bendra suma traukiasi: valstybės biudžeto projekte kelių infrastruktūrai numatyta 749,3 mln. eurų, t. y. 66,2 mln. eurų mažiau nei šiemet, kai keliams skirta 815,5 mln. eurų.
Spalio 16 d. paskelbtame Susisiekimo ministerijos pranešime akcentuojamas kitas skaičius: nacionalinis finansavimas keliams didėja beveik 62 mln. eurų. Ministras žada, kad precedento neturintys darbai keliuose tęsis. Kaip abu teiginiai dera tarpusavyje, matyti tik išskaidžius biudžetą eilutėmis.
Kur dingsta 66 milijonai
Akivaizdžiausia spraga – Europos Sąjungos parama. Baigiantis dabartiniam ES finansavimo laikotarpiui, jos keliams 2027 m. numatyta 72,6 mln. eurų, o šiemet buvo apie 126,5 mln. eurų. Tai 53,9 mln. eurų, arba maždaug 43 proc., mažiau.
Tik aritmetika čia nesueina. Jei ES lėšų mažėja 53,9 mln., o nacionalinių daugėja beveik 62 mln., bendra suma turėtų šiek tiek ūgtelėti, o ne kristi 66,2 mln. eurų. Vadinasi, apie 74 mln. eurų sumažėjimas tenka kitiems šaltiniams. Kokiems? Pranešime jie neįvardyti.
Kelių fondas auga daugiau nei trečdaliu
Vairuotojui šiame biudžete svarbiausia viena eilutė – Valstybinis kelių fondas, iš kurio finansuojami kelių darbai. Jam 2027 m. numatyta 240,7 mln. eurų, t. y. 61,9 mln. daugiau nei šiemet (178,8 mln.). „Kitąmet Kelių fondas veiks jau antrus metus“, – primena ministras.
Fondą valdo „Via Lietuva“, o pirmieji jo rezultatai neblogi. LRT duomenimis, per pirmąjį 2026 m. pusmetį į fondą surinkta beveik 90 mln. eurų. Tokiu tempu šių metų planas, 178,8 mln. eurų, atrodo pasiekiamas.
Kas sumokės už kelių biudžetą 2027-aisiais
Didžiausias naujas pajamų šaltinis – nuo 2027 m. pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“. Ministerija tikisi iš jos surinkti apie 110 mln. eurų. Be to, žadama stiprinti sunkiasvorių krovininių transporto priemonių kontrolę ir susigrąžinti anksčiau Lietuvoje registruotų sunkvežimių savininkų nesumokėtus mokesčius.
Lengvųjų automobilių vairuotojams naujos rinkliavos nėra. „Via Lietuva“ duomenimis, „Via Toll“ taikoma tik M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transportui – autobusams, mikroautobusams ir krovininėms transporto priemonėms. Pavasarį tinklalaidėje „Važiuojam“ ministras pagrindine kelių gadinimo priežastimi įvardijo perkrautus sunkvežimius, tad logika aiški: už kilometrus moka tie, kurie kelius apkrauna labiausiai.
Duobė, žinoma, nežino, iš kurios biudžeto eilutės ją užlopys. Vairuotojas, įvažiavęs į ją pavasarį, – irgi.
Remonto programa stovi vietoje, gynybos pinigų dar nėra
Kelių priežiūros ir plėtros programai 2027 m. skiriama 436 mln. eurų – praktiškai tiek pat, kiek šiemet (436,4 mln.). O darbų netrūksta. 2025 m. pradžios „Via Lietuva“ duomenimis, iš maždaug 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių daugiau nei 6 tūkst. km buvo prastos būklės. 2026 m. pradžioje prastos būklės buvo 142 tiltai, 50-yje iš jų taikyti eismo ribojimai.
Į kitų metų sumą dar neįtrauktos galimos papildomos Valstybės gynybos fondo lėšos kelių infrastruktūrai. Galutinį žodį tars Seimas, kuris biudžeto projektą dar turi patvirtinti, tad skaičiai gali keistis.
Redakcijos vertinimu, augantis Kelių fondas ir aiškus principas „moka tas, kas labiausiai gadina“ – teisinga kryptis. Tačiau kol ministerija viešai neišskaido, kur dingsta likusios dešimtys milijonų, žodžiai apie precedento neturinčius darbus lieka pažadu, kurį realiai patikrins ne biudžeto lentelės, o pavasario keliai.