Vakaras, kiemas, laidas į lizdą, o ryte ekrane – pilna baterija. Elektromobilio baterijos įkrovimas daugeliui atrodo toks pat kasdienis veiksmas kaip telefono įkrovimas prieš miegą. Skirtumas tas, kad telefoną po kelerių metų nesunku pakeisti, o akumuliatorius yra viena brangiausių automobilio dalių.
Tokių automobilių Lietuvoje sparčiai daugėja: Lietuvos energetikos agentūros apžvalgoje pagal „Regitros“ duomenis 2026 m. liepos 1 d. nurodyta 28 013 elektrinių lengvųjų automobilių. Rudenį tolimų kelionių mažiau, automobilis dažniau stovi prie namų lizdo, o įpročiai įsitvirtina. Ukrainiečių portalas „Blik“, remdamasis „Engadget“ publikacija, išskiria tris įkrovimo įpročius, apie kuriuos pardavėjai įspėja retai. Bėda ta, kad jie toli gražu nėra vienodai žalingi.
Trys įpročiai, kurie tyliai mažina talpą
Daugumos baterijų resursas – apie 1 000–2 000 visiškų įkrovimo ciklų. Kiek talpos liks po dešimtmečio, lemia ne vien rida, bet ir tai, kaip automobilis kraunamas kiekvieną dieną.
Kasdien iki 100 %
Ekrane rodomi 100 % nereiškia, kad elementai įkrauti iki fizinės ribos, nes gamintojai palieka saugos rezervą. Tačiau baterija, ilgai stovinti beveik pilna, sensta greičiau. Kasdieniam važinėjimui rekomenduojama laikyti įkrovą maždaug tarp 20 ir 80 %, o pilną įkrovą pasilikti tolimai kelionei. Daugelyje automobilių ribą galima nustatyti meniu arba programėlėje. Užtenka vieną kartą.
Svarbi išimtis – baterijos chemija. LFP (ličio geležies fosfato) baterijai visiškas įkrovimas kartą per savaitę yra normali praktika, o NMC baterijas kasdien geriau riboti 80–90 % lygiu. Kokia baterija sumontuota jūsų automobilyje, nurodo gamintojo instrukcija.
Greitoji stotelė vietoj namų lizdo
Nuolatinės srovės (DC) stotelės tiekia šimtus kilovatų ir stipriai įkaitina bateriją. Kelionėje tai patogu ir pateisinama. Bėda prasideda, kai greitasis įkroviklis prie prekybos centro tampa pagrindiniu energijos šaltiniu, o lėtesnis kintamosios srovės (AC) įkrovimas namuose ar darbe – tik išimtimi.
Įkrovimas karštyje
Aukštesnė nei +40 °C temperatūra gerokai spartina baterijos degradaciją, o stovint optimali akumuliatoriaus temperatūra – nuo +20 iki +30 °C. Karštomis dienomis patariama krauti anksti ryte, naktį arba pavėsingame garaže. Po ilgos kelionės baterijai verta leisti kiek atvėsti ir tik tada jungti laidą.
Ką rodo 22 tūkst. automobilių duomenys
Telematikos bendrovė „Geotab“ 2026 m. sausį paskelbė daugiau nei 22 700 elektromobilių analizę, apimančią 21 markę ir modelį. Vidutiniškai baterijos per metus prarado 2,3 % talpos, nors ankstesniame, 2024 m., tyrime šis rodiklis siekė 1,8 %. Automobiliai, kurie dažnai buvo kraunami didesnės nei 100 kW galios DC stotelėse, prarado iki 3,0 % per metus. Daugiausia AC įkrovimu besinaudojantys – apie 1,5 %, t. y. dvigubai mažiau.
Perskaičiavus aštuonerių metų laikotarpiui ir darant prielaidą, kad tempas išlieka tolygus, pirmuoju atveju liktų apie 76 % pradinės talpos, antruoju – apie 88 %. Skirtumas – 12 procentinių punktų. Naudotų automobilių rinkoje tai jau kainos klausimas.
Tad kuris įprotis iš tiesų brangiausias? Praktiškiausia „Geotab“ pateikta riba – 12 %: jei greitosios stotelės sudarė mažiau nei 12 % visų įkrovimų, metinis nusidėvėjimas buvo apie 1,5 %, jei daugiau – apie 2,5 %. Paprasčiau tariant, vienas greitasis įkrovimas iš devynių ar dešimties dar leidžia likti mažesnio nusidėvėjimo grupėje.
Su pilna baterija vaizdas švelnesnis. „Geotab“ duomenimis, platesnis įkrovos intervalas pats savaime nusidėvėjimo reikšmingai nedidino, nebent automobilis reguliariai ilgai stovėdavo beveik pilnas ar beveik tuščias. Pilna įkrova prieš kelionę į Palangą – ne problema. Problema – savaitė aikštelėje su 100 %.
O karštis, patarimuose dažnai minimas pirmas, šiame tyrime turėjo mažiausią savarankišką poveikį: karštesniuose regionuose baterijos seno vos maždaug 0,4 procentinio punkto per metus greičiau nei vidutinio klimato regionuose. Baterija nesiskundžia ir nemirksi lemputėmis. Ji tiesiog kasmet nuvažiuoja šiek tiek mažiau.
Elektromobilio baterijos įkrovimas rudenį: kas aktualu Lietuvoje
Lietuvoje +40 °C lauke beveik nepasitaiko, todėl patarimas dėl karščio čia silpniausias, ypač spalį. Rudenį ir žiemą svarbesnis tampa šaltis. „Geotab“ pripažįsta, kad duomenyse nepakako automobilių, eksploatuojamų vien šaltame klimate, todėl ilgalaikio šalčio poveikio atskirai įvertinti nepavyko. Kasdienybėje jis jaučiamas kitaip: šalta baterija priima mažesnę galią, todėl greitojoje stotelėje tenka stovėti ilgiau.
Garažas ar uždara stovėjimo vieta padeda visus metus, nes automobiliui nereikia eikvoti energijos baterijai šildyti ar vėsinti prieš kelionę. Keli įpročiai, kurie veikia bet kuriuo sezonu:
- kasdienė įkrovos riba – apie 80 % NMC baterijai, LFP – pagal gamintojo rekomendaciją;
- greitoji DC stotelė – kelionėms, o ne kasdieniam „papildymui“ prie parduotuvės;
- ilgesniam stovėjimui – vidutinė įkrova, ne 100 % ir ne arti nulio;
- ramus važiavimas ir pastovaus greičio palaikymo sistema mažina energijos sąnaudas.
Ne telefonas, o dešimtmečio investicija
„Blik“ ramina: pavieniai šių taisyklių pažeidimai nėra kritiniai, nes automobiliuose veikia baterijos apsaugos sistemos. Tačiau kryptis aiški – vidutinis nusidėvėjimas per kelerius metus padidėjo, o didelės galios įkrovimas tyrime turėjo didžiausią poveikį iš analizuotų veiksnių. Sunku nepastebėti, kad greitųjų stotelių tinklas plečiasi, o kartu auga ir pagunda jomis naudotis kasdien.
Per artimiausius kelerius metus į Lietuvos naudotų automobilių rinką pateks vis daugiau elektromobilių, kurių pirmieji savininkai kraudavo juos labai skirtingai. Baterijos būklės ataskaita tokiame pirkime taps ne mažiau svarbi nei rida, o automobilis, kurio savininkas laikėsi ribos ir rečiau stodavo prie greitosios stotelės, bus vertinamas brangiau.
