„Rida – tik skaičius, svarbiausia priežiūra“, – šią frazę girdi beveik kiekvienas, apžiūrintis automobilius po 200 000 km. Pusiau tiesa. Techninės apžiūros statistika rodo, kad po tokios ridos daug lemia ir pats modelis: vieni automobiliai apžiūros neišlaiko maždaug tris kartus dažniau nei kiti.
Spalį, kai dalis vairuotojų prieš žiemą skuba atnaujinti techninę apžiūrą, o kiti dairosi pigesnio automobilio šaltajam sezonui, toks palyginimas ypač naudingas. Jis parodo, kuriuos modelius po didelės ridos verta tikrinti atidžiausiai.
Ką parodė 3,9 mln. techninių apžiūrų
Prancūzijos organizacija UTAC, kaupianti šalies techninės apžiūros duomenis, išanalizavo 2024 m. atliktų 3,9 mln. automobilių patikrų rezultatus. Į vertinimą pateko tik modeliai, kuriems atlikta ne mažiau kaip 5 000 patikrų, ir tik automobiliai, nuvažiavę daugiau nei 200 000 km. Imtis didelė, todėl atsitiktinumų mažai.
Blogiausio ir geriausio rezultato skirtumas – 30,5 procentinio punkto. Prasčiausio modelio apžiūros neišlaiko 45,63 proc. automobilių, geriausio – 15,13 proc. Paprasčiau tariant, vienu atveju pakartotinei apžiūrai grįžti tenka beveik kas antram savininkui, kitu – maždaug kas septintam.
Dešimt modelių, kurie kliūva daugiausia
Prasčiausiai po tokios ridos sekasi senesniems mažiems ir kompaktiniams automobiliams. UTAC duomenimis, apžiūros neišlaikė:
- „Alfa Romeo 147“ ir „Alfa Romeo GT“ – 45,63 proc.
- „Peugeot 106“ – 42,94 proc.
- „Renault Clio I“ – 41,60 proc.
- „Opel Meriva I“ – 41,22 proc.
- „Volkswagen Polo III“ ir „Caddy II“ – 40,77 proc.
- „Citroën Saxo“ – 40,52 proc.
- „Renault Twingo I“ – 40,27 proc.
- „Opel Astra II“ – 40,26 proc.
- „Citroën C5 I“ – 40,22 proc.
- „Dacia Logan I“ – 40,08 proc.
Italų modelių bėdos daugiausia susijusios su važiuokle, kėbulu ir išmetamųjų dujų kontrolės sistema. Likę devyni išsirikiuoja labai tankiai – nuo 42,94 iki 40,08 proc., tad tarp antros ir dešimtos vietos skirtumas mažesnis nei trys punktai.
Ar tai reiškia, kad šie automobiliai blogi iš esmės? Nebūtinai. Dalis jų pagaminta daugiau nei prieš du dešimtmečius, todėl rezultatą lemia ne vien konstrukcija – susidėvėjusios detalės ir ankstesnio aptarnavimo kokybė sveria ne mažiau. Lietuvos keliuose daugelis šių modelių vis dar važinėja, dažnai kaip pigus pirmasis automobilis, tad perkant jų apžiūra turi būti ypač kruopšti.
Geriausi rezultatai – dar ne pigi eksploatacija
Kitame sąrašo gale dominuoja vokiškos premium markės, šalia jų – „Volvo“ ir „Toyota“:
- „Audi Q5 I“ – 15,13 proc.
- „Volvo XC60 I“ – 15,24 proc.
- „Audi A3 III“ – 16,54 proc.
- „Volkswagen Golf VII“ – 16,75 proc.
- „BMW 3 serija VI“ – 16,94 proc.
- „BMW 5 serija VI“ – 17,01 proc.
- „BMW 1 serija II“ – 17,97 proc.
- „Mercedes-Benz E klasė IV“ – 18,10 proc.
- „Toyota Land Cruiser III“ – 18,27 proc.
- „BMW X5 II“ – 18,36 proc.
Įdomu, kad „Volkswagen Golf VII“ čia vienintelis masinės klasės kompaktinis automobilis, nors tos pačios markės „Volkswagen Polo“ atsidūrė blogiausiųjų dešimtuke. Tačiau geras apžiūros rezultatas nereiškia mažų sąskaitų. Senesniam premium automobiliui reikia brangių dalių ir specializuoto serviso, o automatinės pavarų dėžės, pakabos ar elektronikos remontas jame kainuoja gerokai daugiau nei paprastame miesto automobilyje.
Ką tikrinti perkant automobilį po 200 000 km
Prancūzijos statistika tiesiogiai į Lietuvos sąlygas neperkeliama: skiriasi apžiūros tvarka ir automobilių parko amžius. Vis dėlto ji gerai parodo, kur senesni automobiliai kliūva dažniausiai. Prieš pirkdami tikrinkite važiuoklę ir laikančiųjų elementų koroziją, pakabos laisvumus ir stabdžių efektyvumą, variklio darbą bei skysčių nuotėkius, išmetamųjų dujų kontrolės sistemą. Ne mažiau svarbi aptarnavimo istorija ir remontų dokumentai.
Korozija – ne kosmetinė smulkmena. Pagal Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 6.1.1 c papunktį pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis paveikti konstrukcijos tvirtumą, vertinamas kaip didelis trūkumas, o nepakankamai tvirtos ar netinkamai suremontuotos dalys – kaip pavojingas. Su tokiu trūkumu apžiūros nepraeisite. Skelbime parašyta „prižiūrėtas“. Ant keltuvo – visai kita istorija.
Prieš sumokėdami nuvežkite automobilį į nepriklausomą servisą. Prižiūrėtas egzempliorius su 230 000 km rida gali būti geresnis pasirinkimas nei apleistas, nuvažiavęs 140 000 km. Apžiūros protokolas fiksuoja automobilio būklę tą dieną, kai jis stovi ant keltuvo, ir nepasako, kiek kartų jis gedo anksčiau ar kiek kainavo remontai.
