„Lyja, tai tegul tempomatas palaiko tolygų greitį.“ Per rudens liūtį ši logika veikia prieš vairuotoją: akvaplanavimas autostradoje prasideda per akimirką, o tempomatas kelio būklės nejaučia. Jis gali toliau bandyti išlaikyti greitį ir tada, kai padangos jau slysta vandens sluoksniu. Po savaitės, lapkričio 1 d., automagistralėse leistinas greitis sumažės nuo 130 iki 110 km/h (KET 131.1 papunktis). Bet ir 110 km/h per smarkų lietų gali būti per daug.
Vanduo, kurio padanga nespėja išstumti
Akvaplanavimas atsiranda tada, kai vandens ant kelio yra daugiau, nei protektorius spėja nuvesti į šonus. Prieš ratą susidaro vandens pleištas. Jis padangą tiesiog pakelia nuo dangos, ir automobilis kurį laiką rieda tarsi plūduras. Pavojingiausios vietos – provėžos ir įdubos, kuriose vanduo neturi kur nutekėti. Rudenį prisideda dar viena bėda: lapai užkemša lietaus nuotekų groteles, todėl gilios balos susidaro labai greitai.
Rizika auga kartu su greičiu, tačiau ir nedidelis greitis gali būti per didelis, jei vandens ant dangos jau daug. Lemia ir padangų plotis. Platesnė padanga vandenį nuveda lėčiau nei siauresnė, todėl sąlytį su keliu gali prarasti anksčiau – nors sausame kelyje plačios padangos atrodo kaip privalumas. Plačiau – rudens balų pavojai automobiliui.
Kaip atpažinti, kad ratai nebeliečia asfalto
Dažniausiai pirmi slysti pradeda priekiniai ratai. Galiniai rieda ten, kur vanduo jau iš dalies išstumtas, todėl jų sukibimas trumpam išlieka. Pirmasis ir aiškiausias pojūtis – staiga lengvas vairas. Kiti požymiai:
- automobilis nereaguoja į vairo pasukimą, nors vairas sukasi be pasipriešinimo;
- spaudžiant akceleratorių, variklio apsukos šokteli, nes varantieji ratai nebeturi į ką atsiremti;
- priekyje važiuojančio automobilio vėžės vandenyje po kelių metrų tiesiog išnyksta – įspėjimas, kad vandens ant dangos daug;
- priekiniais ratais varomame automobilyje, padangoms vėl pasiekus dangą, vairas gali trūktelėti, o vanduo garsiai barbena į dugną.
O kiek laiko lieka sureaguoti? Važiuojant 130 km/h, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 36 metrus, o 110 km/h greičiu – apie 31 metrą. Tai ne gąsdinimas. Tai fizika, kuri vienos sekundės sutrikimą paverčia keliasdešimties metrų nevaldomu važiavimu.
Akvaplanavimas autostradoje: kaip elgtis, kai automobilis slysta
Blogiausia reakcija – panika: staigus stabdymas ir vairo sukinėjimas. Kai padangos vėl pasieks dangą, pasuktas vairas gali nukreipti automobilį visai ne ten, kur vairuotojas norėjo.
Jei įjungtas tempomatas, išjunkite jį mygtuku, ne stabdžio pedalu. Lėtai atleiskite akceleratorių, o automobilyje su mechanine pavarų dėže nuspauskite sankabą. Vairą laikykite tiesiai. Jei slydimas užklupo posūkyje, sukite vairą tiek, kiek reikėtų įprastomis sąlygomis, ir ne daugiau. Stabdyti galima tik tada, kai padangos vėl sukimba su danga, ir net tada – švelniai.
Kas bent kartą liūtyje pajuto staiga lengvą vairą – tas žino. Instinktas liepia spausti stabdį, bet būtent tą akimirką jam ir reikia atsispirti.
Ženklo skaičius ir 1,6 mm – tik teisinės ribos
Pagal KET 127 punktą vairuotojas, rinkdamasis greitį, turi atsižvelgti į kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Ženkle nurodytas skaičius yra riba, ne rekomendacija. Plačiau – leistinas greitis per lietų.
Su padangomis – panašiai. M1 klasės automobiliams minimalus protektoriaus rašto gylis yra 1,6 mm, o nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm (Techninių reikalavimų sąrašo 5.7.1 papunktis). Tuo pačiu laikotarpiu automobiliams, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, privalomos žiemai skirtos padangos (5.5 papunktis). Lenkų portalo „Interia Motoryzacja“ cituojami specialistai rekomenduoja, kad vasarinėse padangose liktų bent 3 mm, o žieminėse – bent 4 mm. Nusidėvėjęs protektorius vandenį nuveda blogiau, todėl akvaplanavimas prasideda anksčiau.
Žieminės ir visų sezonų padangos nuo akvaplanavimo paprastai apsaugo geriau, nes jų protektorius dažniausiai gilesnis nei vasarinių. „Interia“ nurodo, kad bandymuose brangesnės, geriau suprojektuoto protektoriaus padangos su vandeniu susitvarko geriau. Svarbus ir slėgis – toks, kokį nurodo automobilio gamintojas.
Šį savaitgalį – kelios minutės prie ratų
Iki lapkričio 10-osios liko daugiau nei dvi savaitės, bet liūčių sezonas jau prasidėjo. Pamatuokite protektoriaus gylį visose keturiose padangose, ne tik priekinėse: nusidėvėjimo žymekliai grioveliuose rodo tik ribą, už kurios padanga jau netinkama. Patikrinkite slėgį pagal gamintojo lentelę, kai padangos šaltos.
Kelyje taisyklė paprasta. Per liūtį tempomatą laikykite išjungtą, važiuokite šalia provėžų, o ne jose. Jei kitaip neišeina, rinkitės priekyje važiuojančio automobilio pėdsakus, bet laikykitės saugaus atstumo. O padangas patikrinkite dar šį savaitgalį, kol pirmasis smarkus lietus autostradoje neparodė, kiek protektoriaus iš tiesų liko.