Lapkričio pabaigoje naudoti automobiliai su 200 000 km rida vėl tampa realiu pasirinkimu tiems, kurie iki žiemos nori sutilpti į 6,5 tūkst. eurų biudžetą. Toks skaičius odometre daugeliui atrodo kaip riba, už kurios prasideda brangus remontas. Tačiau vien rida – vienas prasčiausių kriterijų tokio amžiaus automobiliui vertinti.
Ukrainiečių portalas „Autoportal“ atrinko penkis benzininius modelius su mechanine pavarų dėže, kuriuos dar verta svarstyti ir su tokia rida: „Suzuki SX4 I“, „Honda Accord VII“, „Renault Fluence“, „Mitsubishi Lancer IX“ ir „Opel Astra H“. Visi jie gerai pažįstami ir Lietuvos keliuose. O kai kurios jų silpnosios vietos čia gali sustabdyti jau per techninę apžiūrą.
Kodėl svarbi ne markė, o konkreti versija
Atranka galioja tik konkrečioms versijoms – benzininiams varikliams su mechanine dėže. Kainos taip pat ne rinkos vidurkiai, o pavieniai skelbimai Ukrainos naudotų automobilių rinkoje. Perskaičiavus pagal lapkričio 17 d. ECB kursą (1,0989 JAV dolerio už eurą), brangiausias pavyzdys kainuoja apie 6 400 Eur (7 000 JAV dolerių), pigiausias – apie 4 000 Eur (4 400 JAV dolerių). Lietuvos skelbimuose sumos gali skirtis. Logika ta pati: tokio amžiaus automobilio vertę jau labiau lemia būklė nei pagaminimo metai.
„Suzuki SX4 I“ – pirmiausia išsiaiškinkite pavarą
Skelbime 2007 m. automobilis su 1,6 l benzininiu varikliu ir mechanine dėže kainavo apie 6 100 Eur (6 750 JAV dolerių), nurodyta rida – 194 000 km. Svarbiausia atskirti priekiniais ir visais ratais varomas versijas, nes jų transmisijos sukonstruotos skirtingai. ADAC duomenimis, perjungiamą visų ratų pavarą turėjo tik hečbeko pagrindu sukurtas krosoveris, o su benzininiais varikliais ji siūlyta iki 2009 m. atnaujinimo. Klubas modelio techniką vadina labai patikima, o vėlesnių metų gedimų statistikoje vienintele gedimų priežastimi įvardija pavarų perjungimo trauklę. Per bandomąjį važiavimą verta perjungti visas pavaras.
„Honda Accord VII“ – serviso knyga dar ne įrodymas
Už 2,0 l benzininį „Honda Accord“ su mechanine dėže ir 190 000 km rida pardavėjas prašo apie 6 400 Eur ir tvirtina turintis serviso knygą. Bet ar knyga savaime ką nors įrodo? „Autoportal“ pataria įrašus sutikrinti su sąskaitomis ir kitais dokumentais. Antspaudas be čekio – tik antspaudas.
Paskirstymo diržas – pirmas klausimas perkant automobilį su 200 000 km rida
„Renault Fluence“ su 1,6 l varikliu ir mechanine dėže (2012 m. automobilis už apie 5 900 Eur, arba 6 500 JAV dolerių) ir 1,6 l benzininis „Mitsubishi Lancer IX“ sedanas (2008 m., apie 4 000 Eur) turi bendrą vardiklį – paskirstymo diržą. Šaltinis pabrėžia, kad vien rida nepasako, kiek variklio resurso liko. Todėl pirmas klausimas pardavėjui – kada diržas keistas paskutinį kartą ir ar tai patvirtina sąskaita.
Remonto vadovuose „Fluence“ 1,6 l varikliui nurodomas 120 000–150 000 km arba 6 metų keitimo intervalas, priklausomai nuo šaltinio. Su 200 000 km rida diržas jau turėjo būti keistas bent kartą, o 2012 m. automobiliui vien pagal amžių – bent dukart. Įrašas apie diržą atrodo smulkmena. Kol nepaaiškėja, kad keisti jį teks jums. Jei dokumentų nėra, šį darbą verta iškart įsiskaičiuoti į pirkimo kainą – tas pats galioja ir „Lancer“.
„Opel Astra H“: dvi silpnosios vietos, kurias pastebės ir techninė apžiūra
2009 m. 1,6 l „Opel Astra H“ su mechanine dėže ir 249 000 km rida – didžiausia iš skelbimuose nurodytų ridų – parduodamas už apie 4 200 Eur (4 590 JAV dolerių). ADAC 105–115 AG galios 1,6 l variklį vadina solidžiu, bet modelio silpnosiomis vietomis įvardija alyvos nuotėkius ir lūžtančias pakabos spyruokles. 2007–2010 m. gamintam 115 AG varikliui klubas nurodo, kad Vokietijos servise diržo keitimas su dalimis kainuoja apie 420 Eur. 2003–2005 m. pagamintiems automobiliams su 1,6 l XEP varikliu 2008 m. skelbtas atšaukimas dėl alyvos slėgio daviklio, pro kurį gali sunktis alyva, todėl perkant tokių metų automobilį verta pasiteirauti, ar darbai atlikti.
Lietuvoje abi bėdos – ne tik remonto klausimas. Pagal Techninių reikalavimų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 5.3.1 papunktį pažeista ar įtrūkusi spyruoklės dalis vertinama kaip didelis arba pavojingas trūkumas. To paties sąrašo 8.4.1 papunktis didelį trūkumą fiksuoja ir tada, kai nuvalius lašus per minutę ant žemės susidaro nauji alyvos lašai. Techninės apžiūros tvarkos aprašo 24 punktas aiškus: ataskaita su tokiais trūkumais nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Trūkumams pašalinti ir pakartotinei apžiūrai paprastai duodamas mėnuo (25 punktas).
Ką rida pasako, o ko – ne
Pats „Autoportal“ išvadose atsargus: jokie duomenys negarantuoja, kad kuris nors iš šių automobilių po 200 000 km važiuos be remonto. Lemia konkretaus egzemplioriaus būklė ir patvirtinta priežiūros istorija, o ne modelio reputacija. Tas pats galioja ir japoniškiems automobiliams su didele rida, net jei jų varikliai turi gerą vardą. Plačiau – amžinais vadinamų benzininių automobilių silpnosios vietos.
Net ADAC, kuris „Astra H“ variklį vadina solidžiu, pažymi, kad vokiečių TÜV patikrose šis modelis pasirodo šiek tiek prasčiau už vidurkį.







