Elektromobilių (EV) lenktynėse įvyko netikėtas posūkis: BYD, Kinijos automobilių gamybos milžinė ir buvusi pasaulinė EV pardavimų lyderė, paskelbė, kad sumažins visiškai elektrinių automobilių gamybą ir pirmenybę teiks iš tinklo įkraunamiems hibridiniams automobiliams, varomiems vadinamuoju „mišriu“ kuru.
Kodėl BYD atsisako elektromobilių?
BYD sprendimą lėmė tiek pasaulinės rinkos realijos, tiek regioninė vartotojų elgsena. Nors elektromobilių populiarumas auga, jis nėra tolygus, ypač Europoje, kur daugelis vairuotojų nesiryžta visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių. BYD Europos direktorė Maria Grazia Davino pasakė tiesiai šviesiai: „Ne visi yra pasirengę elektrai. Mums reikia kažko kito, kad įtikintume klientą.”
Užuot statę vien ant akumuliatorinių elektrinių transporto priemonių, BYD plečia iš tinklo įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (PHEV), kuriose akumuliatoriniai elektros varikliai derinami su tradiciniais degalais varomais varikliais, asortimentą. Ši dviguba sistema leidžia trumpų kelionių metu važiuoti visiškai elektra, o ilgesniems atstumams užtikrinti benzinu varomų transporto priemonių patikimumą – tai patrauklu klientams, kuriems vis dar rūpi įkrovimo infrastruktūra.
Kuo skiriasi elektromobiliai ir PHEV?
Visiškai elektra varomos transporto priemonės visiškai priklauso nuo įkraunamų akumuliatorių ir važiuojant neišskiria jokių teršalų. Tuo tarpu įkraunami hibridiniai automobiliai yra tarsi tarpinė grandis: juos galima įkrauti kaip ir elektromobilius, tačiau juose taip pat yra vidaus degimo variklis (VDV), todėl jie gali lanksčiai prisitaikyti prie skirtingų vairavimo sąlygų ir vartotojų pageidavimų.
Pagal PHEV privalumus:
- Važinėjimas tik elektra važinėjant mieste
- Benzininis nuotolis ilgesnėms kelionėms
- Greitesnis pritaikymas regionuose, kur ribota įkrovimo infrastruktūra
Strateginis posūkis Europoje
BYD agresyviai plečiasi Europoje. Vien per pirmąjį 2025 m. ketvirtį bendrovė visame žemyne pardavė daugiau kaip 37 000 transporto priemonių, t. y. gerokai daugiau nei prieš metus, kai jų buvo parduota tik 8 500. Siekdama išvengti ES tarifų Kinijoje pagamintiems elektriniams automobiliams, BYD dėmesį sutelkia į iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius ir planuoja daugiau vietos surinkimo operacijų. Ji jau pristatė du PHEV modelius Vokietijoje, o šiais metais į Vakarų Europą ketina pristatyti pradinio lygio „Dolphin Surf“ modelį ir prabangią „Denza“ liniją.
Ką tai reiškia netaršaus judumo ateičiai?
Kiek kam BYD pasitraukimas iš visiškai elektrinių automobilių yra nusivylimas. Kritikai tvirtina, kad hibridiniai modeliai vis dar skleidžia teršalus ir reiškia grįžimą prie priklausomybės nuo iškastinio kuro. Tačiau kiti tai vertina kaip praktišką ir į ateitį orientuotą evoliuciją, ypač tokiose rinkose kaip Europos, kur elektromobilių infrastruktūra dar tik kuriama.
BYD neatsisako elektrifikavimo. Tiesą sakant, jos pažangios akumuliatorių technologijos ir toliau yra jos PHEV sistemų pagrindas. Keičiasi tik požiūris: siūlomi lankstūs variantai, kurie geriau atitinka realią klientų parengtį ir infrastruktūros prieinamumą.
Eksperto nuomonė: strateginis realizmas svarbesnis už idealizmą
Automobilių analitiko Tomo K. teigimu: „Europa nėra pasirengusi 100 proc. elektra varomiems automobiliams – nei mąstysena, nei infrastruktūra. BYD žingsnis yra protingas. Tai tilto strategija, atitinkanti klientų poreikius ten, kur jie yra.”
BYD posūkis žymi labiau diversifikuoto mobilumo eros pradžią. Vietoj dvejopo pasirinkimo – elektra arba degimo varikliu – ateityje gali būti naudojamos kelios varomosios jėgos rūšys, kurios visos sieks švaresnio ir prieinamesnio transporto ateities.
Kokia jūsų nuomonė? Ar rinktumėtės iš tinklo įkraunamą hibridinį, o ne visiškai elektrinį automobilį? Praneškite mums toliau esančiuose komentaruose.
