Elektromobiliai (EV) sparčiai populiarėja visoje Europoje, tačiau Lietuva išlieka pastebima išimtimi. Nepaisant vyriausybės pastangų ir didėjančio informuotumo, EV sudaro mažiau nei 2 % visų šalyje registruotų transporto priemonių. Nors dažnai kaltinama viešoji infrastruktūra ir didelės transporto priemonių kainos, gilesnė problema slypi pačios elektros energijos kainoje.
Elektros energijos kainos visoje Europoje: kaip atrodo Lietuva?
Remiantis neseniai atliktu „Switcher.ie“ tyrimu, kuriame analizuojamos EV įkrovimo išlaidos 38 Europos šalyse, Lietuva pagal elektros energijos kainas užima aukštesnę vietą, nei daugelis galėtų tikėtis. Su 0,21 EUR už kilovatvalandę Lietuva lenkia tokias šalis kaip Norvegija (0,19 EUR), Švedija (0,24 EUR) ir Austrija (0,24 EUR) – šalis, kuriose vidutinės pajamos yra gerokai didesnės ir elektromobilių infrastruktūra geresnė.
10 šalių, kuriose elektros energijos kainos (€/kWh) yra didžiausios
- Vokietija – 0,39 €
- Danija – 0,38 €
- Airija – 0,37 €
- Belgija, Kipras, Čekija – 0,33 €
- Italija, Lichtenšteinas – 0,31 €
- Prancūzija – 0,29 €
- Suomija – 0,27 €
- Portugalija – 0,26 €
- Lenkija – 0,25 €
- Lietuva – 0,21 €
Kodėl elektros energijos kainos svarbios diegiant elektromobilius
Pagrindinis elektromobilių privalumas – mažesnės ilgalaikės eksploatavimo išlaidos – labai priklauso nuo įperkamos elektros energijos. Nors įkrovimas namuose paprastai yra pigesnis, didėjantys gyvenamųjų namų tarifai Lietuvoje mažina šią naudą. Viešieji įkrovimo stotelių stotelės, kurios dažnai kainuoja daugiau už kWh, dar labiau sumažina elektromobilių įsigijimo patrauklumą kaimo ar daugiabučių vietovėse.
Atvejų palyginimas: Lietuva ir Norvegija
Norvegija, pirmaujanti elektromobilių diegimo srityje, siūlo mažesnes elektros energijos kainas ir dideles vyriausybės paskatas. Priešingai, Lietuva siūlo mažiau privalumų ir ima daugiau mokesčių už kilovatvalandę, todėl daugeliui piliečių perėjimas prie elektros energijos yra mažiau ekonomiškai perspektyvus.
Kliūtys, ne tik kaina: infrastruktūra ir prieinamumas
Be elektros energijos kainų, Lietuva vis dar susiduria su neišvystytu įkrovimo tinklu. Daugelyje kaimo vietovių iš viso nėra įkrovimo stotelių, o miesto centruose dažnai trūksta greitojo įkrovimo stotelių. Neturint patogios prieigos, baimė dėl nuvažiuojamo atstumo išlieka rimtu rūpesčiu potencialiems elektromobilių pirkėjams.
Eksperto įžvalga
„Diskusijose apie elektromobilius dažnai pamirštama elektros energijos kainodara, tačiau ji yra absoliučiai svarbi“, – sako energetikos politikos ekspertas iš Vilniaus. „Net kelių centų skirtumas už kilovatvalandę gali nulemti elektromobilio ekonominį pagrįstumą – ypač mažesnes pajamas gaunančiose ES valstybėse narėse.“
Sprendimai: ką Lietuva galėtų daryti toliau
- Siūlyti subsidijas namų įkrovimo stotelių įrengimui
- Įvesti laiku pagrįstą elektros energijos kainodarą (pvz., naktines nuolaidas)
- Išplėsti ir reguliuoti viešąją įkrovimo infrastruktūrą ir tarifus
- Sekti sėkmingais tokių šalių kaip Norvegija ar Švedija pavyzdžiais
Ar elektromobilių augimas Lietuvoje vis dar įmanomas?
Elektromobilių augimas Lietuvoje yra įmanomas, bet ne be pokyčių. Elektros energijos sąnaudos yra pagrindinė dėlionės dalis, turinti įtakos kiekvieno nuvažiuoto kilometro ekonominiam pagrįstumui. Jei Lietuva nori paspartinti perėjimą prie elektromobilių, ji turi kartu spręsti kainodaros, infrastruktūros ir paskatų klausimus.
O kaip jūs? Ar elektros energijos kainos jus atgrasė nuo perėjimo prie elektromobilio? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose!
