Telefone pasirodo žinutė: „Turite nesumokėtą baudą. Sumokėkite per 24 val., kitaip suma padvigubės.“ Panika, spustelėta nuoroda, įvesti kortelės duomenys – ir pinigai jau pas sukčius. Lietuvoje tokios žinutės plinta vis dažniau, o viena dažna klaida, kurią daro patys vairuotojai, sukčiams tik palengvina darbą.
Kas iš tikrųjų gali skirti baudas Lietuvoje
Administracines baudas Lietuvoje gali skirti tik konkrečios institucijos: policija, savivaldybių kontrolės tarnybos, kelių priežiūros institucijos, Lietuvos transporto saugumo administracija, o kai kuriais atvejais – „Regitra“ arba Valstybinė mokesčių inspekcija. Teisėti baudos gavimo būdai – tik keturi: per „Mano VMI“ sistemą (vmi.lt, skiltis „Mokesčiai ir baudos“), per epaslaugos.ird.lt (Administracinių nusižengimų registras), per ePolicija.lt arba registruotu paštu, jei elektroniniai pranešimai neįjungti.
Klaida, kuria naudojasi sukčiai
Bet ar tai reiškia, kad kiekviena su parkavimu ar viešuoju transportu susijusi žinutė automatiškai įtartina? Ne visai – čia slypi dažniausias nesusipratimas. Daugelis gyventojų klaidingai mano, kad „JUDU“ skiria baudas. Iš tikrųjų „JUDU“ administruoja automobilių stovėjimo aikšteles ir viešojo transporto paslaugas, tačiau baudų skyrimas nėra jos funkcija. Nesumokėjus už stovėjimą, taikomas vietinis parkavimo mokestis (rinkliava) – ne bauda. Važiuojant viešuoju transportu be bilieto, kontrolierius gali vietoje parduoti kontrolinį bilietą. Nė viena iš šių situacijų nesusijusi su SMS pranešimais ar tiesioginėmis mokėjimo nuorodomis – tačiau būtent šiuo nesusipratimu sukčiai aktyviai naudojasi, kurdami netikras žinutes, tarsi jos būtų nuo „JUDU“.
Kaip patikrinti, ar bauda tikra
Gavus pranešimą SMS ar el. paštu, verta patikrinti kelis dalykus: ar nurodyta tiksli pažeidimo data, laikas ir vieta; ar sutampa transporto priemonės valstybinis numeris; ar yra galiojantis protokolo numeris (dažnai žymimas ROIK); ar banko sąskaita priklauso valstybės institucijai. Oficialios institucijos niekada nesiunčia mokėjimo nuorodų per nežinomas svetaines ar trečiųjų šalių platformas, o el. pašto adresai tipo „[email protected]“ – aiškus pavojaus ženklas.
Kiti įspėjamieji ženklai
- Žinutė iš nežinomo ar įtartino siuntėjo, raginanti sumokėti nedelsiant arba grasinanti padvigubinti baudą.
- Nuoroda veda į nevyriausybinę mokėjimo svetainę.
- Rašybos klaidos ar keistos frazės pranešime.
- Prašymas pateikti asmeninius ar banko duomenis tiesiai žinutėje.
Jei kyla abejonių: niekada nespauskite įtartinos nuorodos, nepildykite formų su asmens ar banko duomenimis, o baudą tikrinkite tik prisijungę prie oficialių portalų – VMI.lt, epaslaugos.ird.lt arba ePolicija.lt. Kilus klausimų, galima skambinti Policijos informacijos linija 8 700 60 000 arba VMI konsultacijų centru 1882. Apie sukčiavimą pranešti galima per ePolicija.lt arba NKSC.
Jei jau sumokėjote netikrą baudą
Svarbiausia – veikti greitai. Nedelsdami susisiekite su savo banku, nes kai kuriais atvejais pavedimą dar galima sustabdyti ar atšaukti. Praneškite policijai, informuokite NKSC, jei tai buvo internetinis sukčiavimas, ir patikrinkite, ar nebuvo pažeisti kiti jūsų duomenys – asmens tapatybės numeris, slaptažodžiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu gauti baudą, jei mano automobilį vairavo kažkas kitas? Taip – jei automobilis registruotas jūsų vardu, esate laikomas atsakingu, nebent įrodote, kad pažeidimą padarė kitas asmuo. Ar galiu apskųsti baudą? Taip, per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo datos galima pateikti apeliaciją išdavusiai institucijai arba teismui. Ar antstolis gali išieškoti baudą be mano žinios? Taip, jei bauda nesumokėta ir sprendimas įsiteisėjęs, byla gali būti perduota antstoliui.
