Kiniški elektromobiliai populiarėja Europoje, o didžiausias Vokietijos automobilių klubas ADAC griežtai išbandė kelis tokių prekių ženklų kaip BYD, MG ir Nio modelius. Tačiau ar šie įperkami elektromobiliai prilygsta savo Europos konkurentų kokybei ir patikimumui? Štai ką atskleidžia naujausi bandymai.
Kiniški prekių ženklai dabar įprasti Vokietijos keliuose
Skirtingai nuo nesėkmingo „Brilliance“ bandymo 2007 m., dabartiniai Kinijos prekių ženklai sparčiai vystėsi. ADAC dabar suteikia „gerus“ įvertinimus daugumai Kinijos modelių, įskaitant BYD Dolphin, MG4 ir Nio ET5. Šios transporto priemonės pasižymi pažangiomis elektrinėmis pavaromis, priimtinu nuvažiuojamu atstumu, patikima konstrukcijos kokybe ir dosniomis garantijomis.
- BYD Seal: 2.0 įvertinimas (labai gerai)
- MG4: 2.2/2.3 įvertinimas
- Nio ET7: 1.9 įvertinimas
- XPeng P7: 2.2 įvertinimas
Aukščiausi „Euro NCAP“ susidūrimo testų rezultatai rodo, kad dauguma kiniškų modelių atitinka šiuolaikinius saugos lūkesčius. ADAC testai patvirtina spartų inžinerijos tobulėjimą, ypač tokių prekių ženklų kaip „Nio“, kurie pasiekė kelis balus žemiau 2.0.
Sritys, kuriose kiniški elektromobiliai vis dar susiduria su sunkumais
Nepaisant gerų saugumo ir jėgos agregatų įvertinimų, kai kurios problemos išlieka. Daugelio kiniškų automobilių, įskaitant BYD ir MG, vairuotojo pagalbos sistemos buvo prastai sukalibruotos arba pernelyg jautrios. Testuotojai dažnai pranešė apie eismo juostos laikymosi sistemas, klaidingą kelio ženklų atpažinimą ir pernelyg aktyvius įspėjamuosius signalus.
Vartotojo sąsajos problemos
Kita dažna problema yra informacijos ir pramogų bei valdymo sistema. Dauguma automobilių labai priklauso nuo jutiklinio ekrano meniu su minimaliu fizinių mygtukų skaičiumi. Maži šriftai, painūs meniu, klaidos ir prastas vertimas (pvz., BYD Atto 3) buvo pažymėtos kaip pagrindinės naudojimo problemos. Kai kuriuose modeliuose bandymų metu neveikė net pagrindinės funkcijos, tokios kaip radijas ar oro kondicionierius.
- Valdyti tik jutikliniu ekranu gali būti sunku vairuojant
- Dažnos programinės įrangos klaidos „Aiways“, MG ir BYD modeliuose
- Nepatikimas oro kondicionierius tokiuose modeliuose kaip MG4 ir Nio ET7
Aptarnavimo tinklų ir atsarginių dalių iššūkiai
Kinijos prekių ženklai yra netolygiai atstovaujami aptarnavimo tinkluose. MG, BYD ir GWM turi stipriausią prekybos atstovų atstovybę Vokietijoje. Tuo tarpu „Nio“ naudojasi mažiau nei 20 aptarnavimo centrų ir mobiliuoju remonto padaliniu. „Aiways“ parduoda tik internetu ir bendradarbiauja su ATU dirbtuvėmis.
Atsarginių dalių prieinamumas vis dar kelia susirūpinimą. Kai kurie savininkai pranešė, kad įprastų kėbulo dalių tekdavo laukti savaites, o mažesni prekių ženklai, tokie kaip „Aiways“ ir „HiPhi“, netgi sustabdė gamybą arba visiškai pasitraukė iš rinkos.
Perpardavimo vertė ir bankroto rizika
Ilgalaikė kiniškų elektromobilių vertė vis dar neaiški. Pirkėjai rizikuoja prarasti perpardavimo vertę, jei prekės ženklas išnyks iš rinkos, o tai taip pat gali turėti įtakos garantijoms ir remonto paslaugoms. Kol kas saugesnis pasirinkimas gali būti nuoma, o ne pirkimas.
Finansiškai stipresni prekių ženklai, tokie kaip MG (priklausanti SAIC), BYD ir Smart (Geely/Daimler), turi daugiau galimybių išlikti konkurencingoje Europos rinkoje. Tikimasi, kad netrukus pasirodys ir kiti naujokai, tokie kaip „Chery“, „Deepal“ ir „Zeekr“.
Išvada: daug žadanti ateitis su išlygomis
ADAC verdiktas aiškus: kiniški elektromobiliai nebėra „pigūs ir pavojingi“ variantai. Tiesą sakant, daugelis jų dabar lenkia kai kuriuos Europos konkurentus pagrindinėse srityse. Tačiau kokybės neatitikimus, silpnas skaitmenines sąsajas ir paslaugų apribojimus vis dar reikia tobulinti.
Kokia jūsų nuomonė? Ar pirktumėte kinišką elektromobilį? Pasidalykite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.