2025 m. sausio mėn. Lietuvoje įsigaliojo naujas degalų akcizų modelis, kuris ženkliai padidino benzino ir dyzelino kainas. Nors šis žingsnis iš dalies skirtas stiprinti nacionalinę gynybą ir mažinti CO₂ išmetimą, jis jau veikia vairuotojų pinigines ir degalų vartojimo įpročius. Štai ką reikia žinoti apie pokyčius, jų poveikį ir ko tikėtis ateinančiais metais.
Kas pasikeitė 2025 m.?
Nuo 2025 m. sausio 1 d. benzino akcizas padidėjo iki 0,513 EUR už litrą, o dyzelino – iki 0,5196 EUR už litrą. Be to, buvo pridėti trys nauji komponentai:
- CO₂ pagrindu apskaičiuotas papildomas mokestis
- Nacionalinio saugumo papildomas mokestis
- Žaliosios transformacijos komponentas
Dėl šių pokyčių benzino kaina padidėjo maždaug 0,047 EUR/l, o dyzelino – 0,11–0,16 EUR/l. Vidutinės benzino kainos 2025 m. pradžioje pasiekė 1,47 €/l, o dyzelino – 1,59 €/l.
Ar kuras ir toliau brangs?
Taip. Naujasis akcizų modelis pagrįstas dinaminiu indeksavimu, kuris tęsis iki 2030 m. Vien CO₂ priemoka gerokai išaugs:
- Benzino CO₂ priemoka: nuo 47 EUR/1000 l 2025 m. iki ~144 EUR/1000 l 2030 m.
- Dyzelino CO₂ priemoka: nuo 53,6 EUR/1000 l 2025 m. iki ~108,4 EUR/1000 l 2030 m.
Tai reiškia, kad net ir nepasikeitus bazinės naftos kainoms, galutinės degalų sąnaudos nuolat didės, ypač jei visoje ES galiojantys CO₂ įsipareigojimai išliks griežti.
Poveikis vairuotojams ir įmonėms
Dėl 2025 m. mokesčių padidinimo pirmąjį ketvirtį dyzelino pardavimai sumažėjo 16,6 %, o tai rodo sumažėjusį vidaus vartojimą. Lietuvos vairuotojai, ypač komercinio transporto įmonės, vis dažniau renkasi degalus pildytis Lenkijoje, kur degalų kainos išlieka 8–13 centų už litrą mažesnės.
Ekspertai prognozuoja, kad valstybė surinks tik pusę iš pradžių planuotų 200 mln. eurų akcizų pajamų.
Pasekmės:
- Lietuvoje esančių degalinių konkurencingumo praradimas netoli sienos
- Padidėjusios transporto įmonių veiklos sąnaudos
- Didesnės logistikos kainos, perkeltos vartotojams
Europos kontekstas ir kainų palyginimas
Nors degalų kainos Lietuvoje išlieka šiek tiek mažesnės nei ES vidurkis benzino atveju (12,3 %), skirtumas mažėja. Dyzelino kainos dabar yra tik 0,6 % mažesnės nei ES vidurkis, o kai kuriais atvejais jau didesnės nei Estijoje ir Lenkijoje.
Mokesčių dalis degalų kainose Lietuvoje išlieka 12–15 % mažesnė nei ES vidurkis, tačiau nauji papildomi mokesčiai mažina šį skirtumą. Tai gali sumažinti šalies, kaip pigios degalų kainos vietos, patrauklumą.
Ko tikėtis iki 2030 m.?
Tikimasi, kad degalų kainos Lietuvoje palaipsniui kils, nes akcizai indeksuojami kasmet. Valstybė siekia per ateinančius penkerius metus surinkti papildomus 200 mln. eurų iš CO₂ pagrįstų mokesčių, skirtų gynybai, klimato politikai ir žaliajai infrastruktūrai finansuoti.
- Kurai išliks strateginiu fiskalinės politikos tikslu
- Komerciniai automobilių parkai gali padidinti užsienio degalų tiekimo praktiką
- Vartotojai greičiausiai pereis prie hibridinių arba elektrinių transporto priemonių
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
