Nuo 2024 m. liepos 7 d. visuose Europos Sąjungoje parduodamuose naujuose automobiliuose pagal įstatymą turi būti įrengta pažangioji greičio ribojimo sistema (ISA). Tai reiškia, kad gamintojai bus priversti atnaujinti visus automobilius, pradėtus gaminti iki 2022 m. liepos mėn., t. y. iki datos, kai ISA sistemos pirmą kartą buvo privalomos naujai pristatomuose modeliuose.
Europos teisės aktų leidėjų propaguojama kaip kelių eismo saugumo priemonė, ISA taip pat prisideda prie didėjančių technologijų sąnaudų, su kuriomis susiduria naujų automobilių pirkėjai. Nustatant greičio apribojimą bet kuriame kelio ruože, naudojamos greičio ribojimo ženklus atpažįstančios kameros, taip pat GPS ir palydovinių navigacijos sistemų duomenys. Jei automobilis pažeidžia šią ribą, vairuotojas apie tai įspėjamas garsiniu signalu arba kitu įspėjimu, pavyzdžiui, vibracija per vairą arba akceleratoriaus pedalą. Jei vairuotojas nesureaguoja ir nepanaikina sistemos stabdydamas arba, jei aplinkybės to pareikalautų, pagreitindamas, automobilis lėtai sumažins galią ir automatiškai sulėtins greitį iki leistinos ribos. Šiuo metu vairuotojai gali išjungti ISA greičio ribotuvo sistemą, tačiau pagal ES įgaliojimus ISA turi būti automatiškai įjungiama kiekvieną kartą užvedus transporto priemonę.
Nors greičio mėgėjai ir neatsargūs vairuotojai dar nebus automatiškai sulaikomi savo automobiliais, ISA sistemos gali būti žingsnis link visiškai automatizuotos greičio kontrolės.
Pagrindiniai veiksniai bus „Euro NCAP“ saugos bandymų įstaigos spaudimas ir gamintojų noras turėti bendrų dalių, kad sumažėtų gamybos sąnaudos ir sudėtingumas.
Nors kadenciją baigianti konservatorių vyriausybė atmetė galimybę įvesti privalomą ISA, visiškai įmanoma, kad naujoji leiboristų administracija laikysis kitokio požiūrio, jei sieks glaudesnio suderinimo su Europos Komisija.
Kodėl ES įvedė greičio ribotuvus?
Žodžiu, saugumas. Pagrindinė ISA šalininkė yra Europos transporto saugos taryba (ETSC), kuri teigia, kad šis žingsnis padės sumažinti susidūrimų skaičių 30 proc., o žuvusiųjų keliuose – 20 proc. ES yra užsibrėžusi tikslą iki 2050 m. pasiekti, kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus.
Teigiama, kad ISA, kartu su kitomis tuo pačiu metu diegiamomis priemonėmis, pavyzdžiui, standartiniu autonominiu avariniu stabdymu (AEB), iki 2038 m. galėtų padėti išvengti 140 000 sunkių sužalojimų keliuose.
Su tuo sutinka ir susidūrimų bandymų organizacija „EuroNCAP“: „Geresnis greičio apribojimų laikymasis padės išvengti eismo įvykių ir sušvelninti įvykusių eismo įvykių padarinius“.
Kaip veikia ISA greičio ribotuvai?
Daugelyje naujų automobilių jau yra įdiegtos technologijos, kurių reikia norint savarankiškai apriboti greitį. Naudojant greičio ženklų atpažinimo kameras, palydovinę navigaciją ir išmaniąją programinę įrangą, automobilis bet kada gali žinoti, kur jis yra, kokiu greičiu važiuoja ir koks yra leistinas greitis. Tada jis gali apriboti variklio galią, kad negalėtų viršyti leistino greičio. Tai tam tikra nuolat veikiančios išmaniosios adaptyviosios kruizo kontrolės forma.
Ar galite išjungti ISA greičio ribotuvą?
Šiuo sistemos kūrimo etapu taip, sistemą galima išjungti, tačiau ją reikia išjungti kiekvienos kelionės pradžioje. Priešingu atveju ji įsijungs automatiškai kiekvieną kartą, kai įjungsite automobilį ir išvažiuosite.
Jei pakankamai stipriai paspausite akceleratoriaus pedalą, galėsite įjungti greičio ribojimo sistemą realiuoju laiku, pavyzdžiui, norėdami užbaigti aplenkimo manevrą. Tikėtina, kad kartu su šiomis sistemomis bus pateikiami įvairūs garsiniai, vaizdiniai ir garsiniai įspėjamieji signalai, informuojantys, kad viršijote leistiną greitį. Konkrečios sistemų savybės priklausomai nuo gamintojo skirsis.
Ši technologija nėra patikima, todėl automobiliai, kurie naudojasi tik ženklų atpažinimo kameromis, gali susipainioti, kai nėra jokio ženklo, pavyzdžiui, nuovažose tarp greitkelių. Nenorėtumėte, kad įvažiuojant į M1 greitkelį būtų ribojamas 30 km/h greitis.
Kai kurie ženklai būna sugadinti, jų trūksta, jie priklauso nuo eismo ar oro sąlygų, kiti gali būti neįskaitomi, pavyzdžiui, ženklai prie laikinų kelio darbų. Todėl ISA sistemas galima išjungti.
Ar ISA reiškia, kad nebeliks baudų už greičio viršijimą?
Taip nebus. Kaip jau minėta, vis tiek galėsite pakeisti sistemą. Vairuotojas vis tiek bus atsakingas už apribojimų laikymąsi – net jei ISA veiks netinkamai. „Vairuotojas visada yra atsakingas už atitinkamų kelių eismo taisyklių laikymąsi“, – teigia Europos Komisija.
Kokios dar privalomos saugos priemonės bus įdiegtos?
Be ISA ir autonominio avarinio stabdymo, naujausiose ES taisyklėse, taikomose šiandien parduodamiems automobiliams, reikalaujama, kad juodajai dėžei būtų priskiriamas duomenų registratorius, avarinio stabdymo signalai, vairuotojo nuovargio nustatymo sistema ir pagalbinė eismo juostos išlaikymo sistema.
