Moterys, vairuojančios galingus sunkvežimius ar miesto autobusus, nustojo stebinti prieš keliolika metų. Tačiau jų skaičius avarijų bandymuose nėra proporcingas. Teisės aktai tokios pareigos automobilių gamintojams nenumato. Nors moterų modeliai kuriami jau pusę amžiaus.
- Pirmieji automobilių susidūrimo bandymai buvo atlikti 1934 m., iš pradžių naudojant žmonių lavonus, gyvus gyvūnus ir norinčius dalyvauti bandymuose drąsuolius. Šiuolaikinis bandymų modelis – „Hybrid III“ – buvo užpatentuotas 1970-aisiais.
- Pirmieji moterų avarijų fantomai pasirodė 1970 m. Tačiau jie atkartojo tik vidutinį dailiosios lyties atstovių svorį ir ūgį, o ne anatominės struktūros skirtumus.
- Europos Sąjungos ir JAV teisės aktuose nereikalaujama, kad gamintojai dalyvautų „moterų fantomų“ susidūrimo bandymuose, o dėl moterų saugumo
Nors pirmąjį automobilį 1886 m. sukūrė Carlas Benzas, prireikė beveik 50 metų, kol konstruktoriai pradėjo bandyti serijinių automobilių saugą. Pirmąjį avarinį bandymą 1934 m. atliko JAV bendrovė „General Motors“.
Iš pradžių buvo naudojami žmonių lavonai, gyvi gyvūnai (tinkamiausi buvo kiaulės, nes jų vidaus organai yra panašiausi į žmogaus) ir gyvi savanoriai.
Antrojo pasaulinio karo metais darbas su manekenais paspartėjo. Sąjungininkams reikėjo žmogaus fantomo, ant kurio būtų galima išbandyti naikintuvų pilotų katapultų sėdynes. Tačiau tik 1968 m. amerikiečių fizikas Samuelis Aldersonas užpatentavo pirmąjį manekeną, skirtą tik automobiliams bandyti.
Septintajame dešimtmetyje „General Motors“ ėmė pirmauti atliekant bandymus susidūrimo metu ir kuriant antropomorfinius modelius. Tačiau būtent Aldersonas 1977 m. pristatė „Hybrid III“ manekeną, kuris iki šiol naudojamas atliekant susidūrimo bandymus.
Tuo pat metu buvo sukurtas ir „moteriškas“ manekenas, sveriantis 52 kg ir 121 cm ūgio. Tačiau jis neatspindėjo moters kūno sudėjimo detalių (be kita ko, turėjo plokščią krūtinę). Tuo pat metu palaipsniui buvo atsisakyta bandymų su gyvūnais. Galutinai jų atsisakyta tik aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.
„Visiems bandymams turėtų būti naudojamas vidutinis vyro modelis“
Iki XXI a. prireikė laiko, kad modeliai būtų pritaikyti „standartinėms“ moterims. Kodėl taip ilgai? Atsakymas paprastas.
„Pagal minimalų standartą, kurio reikalaujama taisyklėse, norint parduoti automobilį, visiems bandymams turi būti naudojamas vidutinio dydžio vyriškos lyties modelis“, – interviu portalui euronews.com paaiškino Švedijos nacionalinio kelių ir transporto tyrimų instituto kelių eismo saugumo direktorė Astrid Linder.
Tačiau yra prekės ženklų, kurie jau seniai bando automobilius su moteriškos lyties modeliais, pavyzdžiui, „Volvo“ tai daro nuo 1995 m., o BMW – nuo 2000-ųjų pradžios. JAV vyriausybė jau 2020 m. norėjo įvesti privalomus bandymus su manekenėmis moterimis, tačiau tik to ir užteko.
Iki šiol technologijos taip pat neatsiliko. Tik 2023 m. JAV bendrovė „Humanetics“ parodė pirmąjį manekeną, visiškai atkartojantį moters anatomiją ir turintį tiek pat jutiklių, kiek ir „vyriški“ fantomai.
Moterys dažniau patiria tam tikras traumas
Moterims dėl anatomijos skirtumų kyla šiek tiek kitokia nei vyrams nelaimingų atsitikimų metu patiriamų sužalojimų rizika. Moterys dėl žemesnio ūgio automobilyje paprastai sėdi vertikaliau ir arčiau vairo, o tai reiškia, kad avarijos atveju krentanti oro pagalvė gali padidinti galvos sužalojimo riziką. Be to, moterų kaklo raumenys paprastai būna silpnesni nei vyrų, todėl jos dažniau patiria rankų, kojų, plaštakų, pėdų ir pilvo sąnarių traumas.
Šaltiniai: „The Guardian“, moto.rp.pl, euronews.com